Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Baku: Azebaidžanas pasirengęs normalizuoti santykius su Armėnija

Azerbaidžano ministras pirmininkas Ali Asadovas pareiškė, kad šalis pasirengusi pasirašyti su Armėnija taikos susitarimą, kuriuo būtų pripažintas abiejų valstybių teritorinis vientisumas pagal tarptautiniu mastu pripažįstamas sienas.
Ali Asadovas
Ali Asadovas / Tass/„Scanpix“ nuotr.

„Azerbaidžanas pasirengęs pasirašyti taikos susitarimą su Armėnija, kuriuo būtų pripažintas abiejų valstybių teritorinis vientisumas pagal sienas, pripažįstamas tarptautiniu lygiu. Azerbaidžanas taip pat ragina pradėti sienų delimitacijos ir demarkacijos darbus“, – sakė A.Asadovas penktadienį Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) vyriausybių vadovų Tarybos posėdyje.

Premjeras pažymėjo, kad Rusijos taikos palaikymo pastangos ir bendras Rusijos ir Turkijos stebėjimo centras „neabejotinai padeda stiprinti taiką ir saugumą Pietų Kaukaze“.

A.Asadovas pridūrė, kad Azerbaidžanas pasisako už tai, kad regione nebebūtų blokuojami transporto ryšiai.

„Tai duos naudos ne tik Azerbaidžanui ir Armėnijai, bet ir kitoms regiono šalims. Transporto ryšių blokavimo panaikinimas svarbus tolesnei ekonominių santykių ne tik Pietų Kaukaze, bet ir visoje NVS erdvėje, plėtrai“, – kalbėjo premjeras.

Jis taip pat sakė, kad Baku pasisako už kiek įmanoma greitesnę sienos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano delimitaciją ir demarkaciją pagal tarptautinės teisės normas.

„Azerbaidžanas niekada nepretendavo į svetimas teritorijas, tačiau ir niekam kitam neatiduos nė pėdos savo žemės“, – pabrėžė jis.

Anot jo, vienas iš svarbių uždavinių šaliai yra saugus priverstinių persikėlėlių sugrįžimas į gimtąsias žemes.

„2021 metais atstatymo darbams Kalnų Karabache išleista 1,3 mlrd. JAV dolerių valstybės lėšų, 2022 metų valstybės biudžete šiems tikslams taip pat numatyta tokia pat suma“, – sakė A.Asadovas.

Pasak premjero, viena pagrindinių problemų, trukdančių atstatymo darbams, yra minų laukai.

„Iki šiandien nuo minų išvalyta 20 tūkst. ha teritorijos. Trijų rajonų minų žemėlapių, kuriuos Azerbaidžanui pateikė Armėnija, tikslumas nesiekia nė 25 procentų. Iki šiandien minų laukuose sprogmenis kliudė 167 Azerbaidžano piliečiai, iš kurių per 30 žuvo“, – sakė A.Asadovas.

Pernai rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas šešias savaites kariavo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. Kautynės pareikalavo maždaug 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi 2020-ųjų lapkritį tarpininkaujant Rusijai pasiekus ugnies nutraukimo susitarimą.

Pagal pasirašytą taikos susitarimą Armėnija užleido Azerbaidžanui keletą ne vieną dešimtmetį jos kontroliuotų rajonų.

Kalnų Karabachas yra etninių armėnų gyvenamas Azerbaidžano regionas, nuo šios valstybės atsiskyręs 10-ojo dešimtmečio pradžioje subyrėjus Sovietų Sąjungai. Per kilusį konfliktą žuvo maždaug 30 tūkst. žmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos