Į aplinką pakliuvo apie 3 proc. radionuklidų, per katastrofą susikaupusių ketvirtame Černobylio AE bloke.
„Mokslo Lietuvos“ duomenimis, po avarijos buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst. kv.km Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje. Nuo Černobylio katastrofos nukentėjo apie 5 mln. žmonių, radioaktyviaisiais nuklidais buvo užteršta apie 5 tūkst. Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos gyvenviečių. Iš jų Ukrainoje – 2 218 kaimų ir miestų su 2,4 mln. gyventojų. Černobylio avarijos metu buvo apšvitinta daugybė šių šalių gyventojų. Be Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, šios katastrofos padarinius pajuto Švedija, Norvegija, Lenkija, Didžioji Britanija ir kitos šalys.
Informacija apie Černobylio katastrofą buvo slepiama ir dėl to pasklido pačių įvairiausių gandų apie galimus avarijos padarinius. Tai sukėlė labai didelę socialinę bei psichologinę įtampą ir gyventojų nepasitikėjimą oficialia informacija.Informacija apie Černobylio katastrofą buvo slepiama ir dėl to pasklido pačių įvairiausių gandų apie galimus avarijos padarinius.
Sovietų Sąjungos Vyriausybė atsisakė tarptautinio bendradarbiavimo likviduojant branduolinės katastrofos pasekmes. Tik 1989 m. Sovietų Sąjungos Vyriausybė kreipėsi į MAGATE su prašymu pateikti Černobylio AE avarijos pasekmių likvidavimo veiksmų ekspertų vertinimą.
Sprogus Černobylio AE ketvirtojo bloko branduoliniam reaktoriui ir suirus jo apsauginiams apvalkalams, į aplinką su didele jėga buvo išmesta radioaktyvių medžiagų, kurių kiekis, įvairiais skaičiavimais, sudarė iki 13 eksabekerelių (13·1018) radionuklidų. Apie 200 radioaktyvių elementų izotopų pasklido už tūkstančių kilometrų nuo Černobylio AE ir 1986 metų gegužę buvo aptinkami visose Šiaurės pusrutulio šalyse, Ramiojo, Atlanto ir Arkties vandenynų akvatorijose.
Ekonominiai nuostoliai po Černobylio katastrofos
Černobylio katastrofa padarė didelių ekonominių bei socialinių nuostolių ir Sovietų Sąjungai, ir gretimoms valstybėms. 1986 m. buvo evakuota apie 116 tūkst. žmonių, kilo rūpesčių dėl papildomų būstų iškeldintiesiems statybų. 1986–1987 m. perkeltiesiems pastatyta apie 15 tūkst. butų, daugiau kaip 1 tūkst. žmonių pastatyta bendrabučių, taip pat pastatyta 23 tūkst. pastatų, apie 800 socialinės ir kultūrinės paskirties įstaigų. Vietoj Pripetės miesto Černobylio atominės elektrinės personalui buvo pastatytas Slavutičiaus miestas.
Avarijos pasekmių likvidavimo darbams Černobylio AE nuo 1986 metų balandžio 26 dienos vadovavo Sovietų Sąjungos vyriausybinė komisija. Ji pradėjo darbą Černobylyje jau nuo antros balandžio 26 dienos pusės ir tęsė savo veiklą iki 1991 metų.
Vyriausybinė komisija priėmė sprendimą paskelbti draudžiama 30 kilometrų zoną aplink Černobylio AE. Nuo 1986-ųjų balandžio 27-osios Ukrainos Vyriausybė evakavo Pripiatės ir Černobylio miestų bei kaimų gyventojus – apie 100 tūkst. žmonių – iš 30 kilometrų zonos.
Pripetė šiais laikais
Černobylio atominės elektrinės zona, kurioje ir po 24 metų sklinda radiacija, tampa turistų Meka.
Į zoną patenkama per kontrolinį postą. Zoną aplink atominės elektrinės griuvėsius, uždengtus sarkofagu, juosia 30 kilometrų apsauginė tvora. Visą užterštą zoną supa 160 kilometrų ilgio tvora. Ant jos kabo užrašai „Neik, labai pavojinga – radiacija“.
Smalsiausieji turistai, gavę dešimtis leidimų, gali aplankyti ir Pripiatės miestą. Jis vos už trijų kilometrų nuo avarijos vietos. Iki 1986-ųjų balandžio 26-osios jame gyveno beveik 50 tūkstančių žmonių. Dabar neliko nė vieno.
