Sausio 16 dieną, sekmadienį, nežinomi ginkluoti vyrai nužudė penkis žmones. Tarp jų buvo medikė, nušauta netoli provincijos sostinės Kvetos; savo automobilyje nušautas taksi vairuotojas; paauglys, priklausęs Beludžistano moksleivių organizacijai.
Tą pačią dieną buvo rastas Ghulamo Hussaino kūnas. Vyras buvo pagrobtas prieš aštuonis mėnesius, nuo to laiko apie jį nieko nežinota. Be to, Kvetos mieste Talibano atstovai granatsvaidžiais apšaudė ir padegė dvi autocisternas, gabenusias degalus NATO pajėgoms Afganistane.
Dieną prieš tai ginkluoti sukilėliai šalies pietuose padegė 18 NATO autocisternų. Per išpuolį autocisternos buvo visiškai sunaikintos.
Chaosas
Pakistanui vis labiau atsiduodant į islamo ekstremistų rankas, šalies ekonomikai toliau ritantis žemyn, o politinei krizei tebesitęsiant, Beludžistane įsitvirtinusiems sukilėliams, besinaudojantiems šalyje įsitvirtinusiu chaosu, skiriama mažai dėmesio.
Kiekvieną dieną čia randami kūnai. Didžioji dalis iš jų – nekaltos, provincijoje įsitvirtinusio chaoso, aukos. Anot žmogaus teisių stebėtojų, įtariami žudikai arba priklauso šalies saugumo tarnyboms, arba Beludžistano karinėms grupuotėms. Niekas neprisiima atsakomybės dėl didėjančio mirčių skaičiaus šioje provincijoje.
Paskutinėje savo ataskaitoje komisija pranešė, kad saugumas čia dar suprastėjo ir kad nuo 2010 metų liepos provincijoje buvo rasti 45 žmonių kūnai, tuo tarpu dar 298 žmonės yra laikomi dingę be žinios.Pakistano valdžia prieš 15 mėnesių pradėjo vykdyti vadinamąjį taikos procesą, tačiau jis įstrigo. Iš 61 taikos proceso susitarime numatyto žingsnio iki šiol įgyvendinta buvo vos 15. Šis valdžios paketas parengtas siekiant sumažinti Beludžistano žmonių susvetimėjimą ir vis didėjantį skurdą regione.
Tačiau valdžios ir kariuomenės neveiksnumas vis labiau didina Beludžistano jaunimo neapykantą Pakistano valdžiai ir stiprina siaubingą baimės atmosferą, kurią sukėlė tiksliniai žudymai. Prie to prisideda ir vietos ekonomikos žlugimas, darbo vietų trūkumas.
Per pastaruosius dvejus metus nė viena valdžios institucija neištesėjo Beludžistano žmonėms duotų pažadų. Šios provincijos rytai labai nukentėjo nuo niokojančių vasaros potvynių, tačiau humanitarinės pagalbos darbuotojų tvirtinimu, pagalba Beludžistano ūkininkams buvo daug mažesnė nei ūkininkams kitose šalies dalyse.
Jokių priemonių
Žlugus ne tik Pakistano valdžia. Žlugę čia ir teismai bei kariuomenė. Prieš metus šalies Aukščiausiasis teismas pažadėjo imtis nagrinėti per pastaruosius keletą metų dingusių šimtų Beludžistano gyventojų atvejus. Tačiau iki šiol nebuvo pasiūlyta jokių priemonių.
„Dingęs“ dažniausiai reiškia, kad žmogus buvo pagrobtas, o vėliau nužudytas ar laikomas slaptose vietose. Kai kurie iš dingusių asmenų yra politikai, kiti – nusikalstamų grupuočių, siekiančių gauti išpirkas, aukos, dar kiti – nekalti pašaliniai.
Beludžistanas kaltina Pakistano tarpžinybinės žvalgybos agentūrą (ISI) žmonių grobimu. ISI šiuos kaltinimus neigia ir tvirtina, kad Beludžistano sukilėliai kėsinasi į šalies pareigūnus. Šalies kariuomenė bemaž nesiima jokių veiksmų, kad paspartintų politinį susitaikymą.
Vienas iš minėtų valdžios paketo punktų numato, kad kariuomenė šioje provincijoje nebestatys naujų kareivinių ir nebedidins karių skaičiaus šioje teritorijoje. Tačiau dalį savo galių kariuomenė perdavė sukarintai organizacijai „Pasienio korpusas“ (PK), kurią valdo ta pati kariuomenė.
Beludžistano lyderiai pažymi, kad PK nėra atskaitinga provincijos gubernatoriui, ir reikalauja, kad ši organizacija taptų pavaldi civiliams.
Pakistano Žmogaus teisių komisija praneša, kad situacija šioje provincijoje artėja prie pilietinio karo ribos. Paskutinėje savo ataskaitoje komisija pranešė, kad saugumas čia dar suprastėjo ir kad nuo 2010 metų liepos provincijoje buvo rasti 45 žmonių kūnai, tuo tarpu dar 298 žmonės yra laikomi dingę be žinios.
