Po šio žingsnio parlamento pirmininkas turi pradėti ieškoti naujo premjero.
Po praėjusios savaitės balsavimo dėl nepasitikėjimo S.Lofvenas galėjo atsistatydinti arba sušaukti pirmalaikius rinkimus.
Spaudos konferencijoje atkreipęs dėmesį į sudėtingą situaciją dėl COVID-19 pandemijos, taip pat į tai, kad kiti visuotiniai rinkimai turi vykti po metų, S.Lofvenas sakė, kad pirmalaikiai rinkimai „nėra geriausia Švedijai“.
„Esant tokiai padėčiai paprašiau pirmininko atleisti mane iš premjero pareigų“, – sakė S.Lofvenas.
Tvirto sudėjimo 63 metų buvęs suvirintojas ir profesinės sąjungos lyderis 2014-aisais sugrąžino Švedijos kairiuosius į valdžią, o tuomet išsilaikė po 2018-ųjų rinkimų pakreipdamas partiją centro dešinės link.
Galiausiai jis susipyko su jo vyriausybę rėmusia Kairiąja partija ir tapo pirmuoju švedų vyriausybės vadovu, pralaimėjusiu balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Prašymą surengti balsavimą pateikė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija (SD), Kairiajai partijai paskelbus, kad ji planuoja pati siekti paramos tokiam žingsniui, kuris būtų protestas prieš vyriausybės projektą švelninti nuomos kontrolę – Švedijos socialinio modelio „puolimą“.
Politinę krizę sukėlė projektas pertvarkyti nuomos kontrolę šalyje ir potencialiai atverti galimybę nuomojamų būstų savininkams laisvai nustatinėti nuomos kainas naujai pastatytiems būstams.
Kairiųjų stovykloje šis pasiūlymas vertinamas kaip priemonė, prieštaraujanti Švedijos socialiniam modeliui ir kelianti grėsmę nuomininkams.
Konservatyvi Nuosaikiųjų partija ir krikščionys demokratai greit paskelbė remiantys pasiūlymą, ir reikiama dauguma buvo užtikrinta. Nepasitikėjimas premjeru 349 vietų parlamente buvo pareikštas 181 balsu.
Paskutinės minutės pastangos nuraminti buvusių komunistų Kairiąją partiją, turinčią 27 vietas parlamente, buvo bevaisės.
Kritikai šią skirtinguose politinio spektro sparnuose esančių partijų grupę pavadino „nedoru aljansu“.
Skelbdamas apie atsistatydinimą S.Lofvenas kritikavo veiksmus jam nuversti neužsitikrinus daugumos dėl naujo premjero.
„Jie balsavimu nušalino vyriausybę patys neturėdami alternatyvos [šiai] vyriausybei“, – žurnalistams sakė jis.
Dabar parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas pradės derybas su partijomis dėl naujo vyriausybės vadovo.
Iki bus suformuota nauja administracija, S.Lofveno vyriausybė laikinai eis pareigas.
