 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Teroro išpuoliai Irake – kasdienybė. |
Teroras ir terorizmas jau tapo neatskiriamu pastarųjų metų istorijos bruožu. Teroristinių išpuolių, nelaimei, netrūko ir šiemet. Sprogimai griaudėjo Izraelyje, Kinijoje, Alžyre, Rusijoje, Turkijoje ir daugybėje kitų valstybių. Jau pati sausio 1-oji buvo paženklinta krauju: Irako sostinėje Bagdade per ankstesnio teroro išpuolio aukų laidotuves susisprogdino savižudis – žuvo 25 laidotuvių dalyviai. Išvardinti visus per šiuos metus Irake įvykdytus teroristinius išpuolius būtų sunki užduotis – tai, deja, vis dar yra šios šalies kasdienybė.
Panaši situacija ir Afganistane. Štai, vasario 17 d. savižudis „Talibano“ kovotojas Afganistane, Kandahare, susisprogdindamas nusinešė dar aštuonių dešimčių žmonių gyvybes. Balandžio 27 d. „Talibano“ smogikai balandžio nesėkmingai mėgino nužudyti prezidentą Hamidą Karzai – per karinį paradą ėmė šaudyti reaktyviniais granatsvaidžiais ir automatiniais ginklais. Prezidentas išvengė mirties, tačiau žuvo vienas Afganistano parlamento narys, tautinės mažumos lyderis ir dešimtmetė mergaitė, dar dešimt žmonių buvo sužeisti. Liepos 7 d. savižudis vairuotojas savo sunkvežimiu, prikrautu sprogmenų, rėžėsi į Indijos ambasados Kabule vartus, nužudydamas 58 ir sužeisdamas dar pusantro šimto žmonių.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas sunaikino „Marriott“ viešbutį. |
Teroristai nesutramdomi ir Pakistane. Birželio 2 d. savižudis susisprogdino su sprogmenų prikimštu automobiliu greta Danijos ambasados Islamabade – žuvo penki žmonės. Rugpjūčio 21 d. dar 60 žmonių žuvo per du sprogdinimus Pakistano ginklų gamyklose. Įsimintiniausias ir skaudžiausias teroristinis išpuolis Pakistane įvykdytas rugsėjo 20 d., kai savižudis su užminuotu sunkvežimiu sunaikino „Marriott“ viešbutį Islamabade. Per viešbutį sugriovusį sprogimą žuvo 54 ir sužeisti 266 žmonės.
Teroro išpuoliai šiemet itin smarkiai purtė ir Indiją. Gegužės 13 d. per seriją sprogdinimų Džaipūre žuvo 63 ir buvo sužeista 216 žmonių. Liepos 25-26 d. vėl nugriaudėjo serija sprogdinimų Bangalore ir Gudžarato valstijoje – žuvo 47 žmonės ir sužeista virš 180. Tačiau kraupiausias teroristinis išpuolis, prikaustęs viso pasaulio dėmesį, įvyko lapkričio 26-ąją, kai dešimt teroristų iš Pakistano surengė skerdynes Mumbajaus viešbučiuose, restoranuose ir stotyse. Įkaitų drama truko iki lapkričio 29-osios. Per išpuolį žuvo 164 ir buvo sužeista pustrečio šimto žmonių. Kaip ir atakoje prieš „Marriott“ viešbutį Islamabade, pagrindinis teroristų taikinys buvo Vakarų pasaulio valstybių piliečiai.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Teroristai atakavo Mumbajų |
2008-aisiais Žemės rutulį siaubė stichija: taifūnai, uraganai ir drebėjimai. Sausį Kinijoje kilo didžiausia per pusę amžiaus pūga. Sustojo transportas, centrinėje ir pietinėje daugiau nei milijardą gyventojų turinčios šalies dalyje sutriko elektros tiekimas, žuvo 133 žmonės.
Stipriausias per 23 metus tornadas vasario pradžioje kilo ir JAV pietuose. Per jį gyvybės neteko 58 žmonės. Po pusmečio stichija ir vėl ėmė siautėti Karibų jūros regione. Nuo rugpjūčio 26-osios iki rugsėjo 14-osios čia savo galią demonstravo uraganai Gustavas, Hanna ir Ike'as. Jie nusiaubė ne tik JAV pakrantes, bet ir Kubą, Haitį, Dominikos Respubliką ir Jamaiką. Per šiuos uraganus žuvo 735 žmonės, buvo padaryta milijardinių nuostolių.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Galingas žemės drebėjimas Kinijoje nusinešė 69 tūkst. gyvybių. |
Vis dėlto stichija Karibų jūros regione nė iš tolo aukų skaičiumi neprilygo tam, kas gegužės 3 d. nutiko Birmoje. Čia per ciklono Nargis siautėjimą žuvo daugiau nei 133 tūkst. žmonių. Praėjus kiek daugiau nei savaitei nuo šios tragedijos Pietryčių Azijos regione vėl žuvo dešimtys tūkstančių – gegužės 12 d. galingas 8 balų stiprumo žemės drebėjimas supurtė Kinijos Sičuano provinciją. Per drebėjimą žuvusiųjų skaičius viršijo 69 tūkst. Milijonai liko be pastogės.
Pažymėtina tai, kad stichija Kiniją sudrebino likus vos porai mėnesių iki olimpinių žaidynių. Daugeliui net kilo abejonių, ar patyrusi tokį išmėginimą ši valstybė sugebės deramai surengti pasaulinę sporto fiestą. Ši situacija iš dalies buvo panaši į tą, į kokią 1986-aisiais pateko Meksika – tada, likus vos keliems mėnesiams iki šioje valstybėje turėjusio vykti Pasaulio futbolo čempionato, irgi įvyko galingas žemės drebėjimas. Tiek Meksika, tiek Kinija šį išbandymą išlaikė.
2008-uosius prisiminsime ir dėl skaudžių aviakatastrofų. Sausį Europoje sudužo du kariniai sraigtasparniai – Lenkijos ir Makedonijos. Per abi katastrofas iš viso žuvo 31 kariškis.
Dar skaudesnės buvo civilinės aviacijos netektys. Vasario 21 d. Venesueloje sudužo „Santa Barbara Airlines“ lėktuvas, žuvo visi 46 juo skridę žmonės. Balandžio 15 d. Kongo Demokratinėje Respublikoje „Hewa Bora Airways“ lėktuvas DC-9 sudužo pakilimo metu. Žuvo 42 žmonės, dar 6 buvo sužeisti. Beveik visi žuvusieji – ne keleiviai, o ant žemės buvę žmonės. Birželio 10 d. užsidegė Chartumo oro uoste nusileidęs „Sudan Airways“ lėktuvas, žuvo 44 žmonės.
 |
| AP/„Scanpix“ nuotr./Štai kas liko iš „Spanair“ lėktuvo... |
It užkeiktas aviatoriams pasirodė esąs rugpjūtis – per jį įvyko trys aviakatastrofos. Tarp jų, ir skaudžiausia aviacijos metų nelaimė – rugpjūčio 20 d. kildamas sudužo „Spanair“ kompanijos lėktuvas, gabenęs keleivius į Gran Kanariją. Per katastrofą žuvo 154 žmonės. Išgyventi pavyko tik aštuoniolikai.
Po keturių dienų, rugpjūčio 24-ąją, sudužo lėktuvas Gvatemaloje, žuvo 10 žmonių. Tą pačią dieną sudužo ir iš Kirgizijos Biškeko oro uosto kilęs „Iran Aseman Airlines“ lėktuvas, žuvo 68 žmonės. Paskutinė šių metų didelė skaudi aviakatastrofa įvyko netrukus po to – rugsėjo 14 d. prie Permės sudužo Rusijos kompanijos „Aeroflot“ lėktuvas, žuvo 88 žmonės.
Skaudžių nelaimių pakako ir ant žemės. Balandžio 28 d. per traukinio avariją Šandonge, Kinijoje, žuvo 71 žmogus. Dar viena geležinkelio avarija įvyko rugsėjo 12 d. JAV, Los Andžele: „Metrolink“ kompanijos traukinys kaktomuša susidūrė su krovininiu traukiniu. Per šį susidūrimą žuvo 25 ir buvo sužeista 130 žmonių.
Daugiau nei 100 žmonių žuvo per naftotiekio sprogimą Nigerijoje gegužės 15 d. Reikia pažymėti, kad tokios nelaimės šioje šalyje gana dažnos – naftos vagystės ten vykdomos masiškai, didžiuliais būriais. Pakanka vieno neatsargaus rūkaliaus ir dešimtys ar net šimtai žmonių atsiduria mirtiname pavojuje.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Nelaimė Indijos šventykloje |
Indijoje šiemet net du kartus minios maldininkų tapo nevaldomos ir milžiniškoje spūstyje ėmė trypti savo tikėjimo brolius ir seseris. Taip rugpjūčio 3 d. induistų šventykloje prie Naina Devi vietovės minia mirtinai sutrypė 162 ir sužeidė 400 žmonių. Rugsėjo 30 d. tragedija pasikartojo Džodpūro šventykloje – ten žuvo 224 žmonės ir taip pat buvo sužeista apie 400.
Rugsėjo 6 d. Egipte, netoli Kairo, žuvo mažiausiai 18 žmonių, kai šimtus tonų sveriančios uolų atplaišos užvirto ant papėdėje pastatytų gyvenamųjų namų.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Daug vaikų Haityje buvo įkalinta po mokyklos griuvėsiais. |
Lapkričio 7 d. sugriuvo Petionvilio mokykla Haityje, po kurios griuvėsiais žuvo 92 vaikai ir suaugusieji. Spalio 1 d. panaši, tik mažesnio masto, nelaimė įvyko ir Rusijoje: Orenburgo srities Beliajevkos gyvenvietėje sugriuvus laiptams mokykloje, žuvo 5 vaikai.
Savo absurdiškumu nustebino lapkričio 8 d. įvykusi nelaimė Rusijos povandeniniame laive „Nerpa“. Į bandomąjį plaukiojimą išplaukęs laivas patyrė dvidešimties žmonių mirtimi pasibaigusį incidentą, kai suveikė gaisro gesinimo sistema, pumpuojanti į laivo triumus inertines dujas ir išstumianti deguonį. Paaiškėjo, kad sistemą įjungė vienas nuobodžiavęs jūreivis – jis teigė manęs, kad sistemos valdymo pultas yra atjungtas, ir tiesiog žaidė su mygtukais.
Šiemet ne tik Lietuvoje valdžia perėjo iš kairiųjų dešiniesiems. Pasaulyje įvyko daug įdomių, svarbių ar netikėtų valdžios pokyčių. Vasario 18 d. įvyko rinkimai Pakistane, per kuriuos valdžia sugrįžo į pernai metų pabaigoje nužudytos buvusios premjerės Benazir Bhutto šalininkų rankas, o prezidento Pervezo Musharrafo partija patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Rugpjūčio 18 d., kilus impičmento grėsmei, buvo priverstas atsistatydinti ir pats P.Musharrafas.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fidelis Castro nusprendė valdžios vairą patikėti savo broliui. |
Vasario 19 d. apie savo atsistatydinimą oficialiai paskelbė Kubos prezidentas Fidelis Castro, šią Karibų jūros salą valdęs pusę amžiaus. Tiesa, valdžia nuo Fidelio per daug nenutolo – prezidento postas vienbalsiu Kubos parlamento sprendimu buvo perleistas jo broliui Rauliui Castro.
Gegužę baigėsi monarchinio Nepalo istorija, trukusi ketvirtį tūkstantmečio – šalies parlamentas nusprendė Nepalą transformuoti į federalinę respubliką.
Lapkritį ir gruodį gili politinė krizė paralyžiavo viso pasaulio turistų pamėgtą Tailandą. Valdančiosios partijos pasitraukimo iš politikos reikalavę protestuotojai užėmė oro uostus ir porą savaičių trikdė aviacijos darbą, blokavo kitus susisiekimo kelius. Protestuotojai savo pasiekė: Tailando konstitucinis teismas išformavo valdančiąją ir dvi kitas koalicines partijas, o jų lyderiams uždraudė užsiimti politika penkerius metus.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Atėnų policininko smūgis demonstrantui |
Protestai ir riaušės metų pabaigoje pasiglemžė ir Graikiją, kai gruodžio 6 d. policijos pareigūnas nušovė penkiolikmetį jaunuolį.
Birželio 27 d. per neskaidrumu pasižymėjusius rinkimus vienos neturtingiausių ir infliacijos bei infekcinių ligų smaugiamos Afrikos valstybės Zimbabvės prezidentu perrinktas Robertas Mugabe. Oficialiai paskelbta, kad už jo kandidatūrą balsavo 85,5 proc. rinkėjų. Įdomu, kad tą pačią dieną „Microsoft“ korporacijos vadovo posto atsisakė vienas turtingiausių pasaulio žmonių Billas Gatesas, jame dirbęs tris dešimtmečius. Savo sprendimą B.Gatesas motyvavo noru daugiau laiko ir jėgų skirti filantropijai.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Barackas Obama |
Vis dėlto pagrindiniai metų rinkimai, kurių nekantriai laukė visas pasaulis, vyko Jungtinėse Valstijose. Naujuoju JAV prezidentu lapkričio 4 d. išrinktas demokratas Barackas Obama, nugalėjęs respublikoną Johną McCainą. Amerika patikėjo jo rinkiminiu šūkiu „Laikas pokyčiams“. B.Obama tapo pirmuoju afroamerikiečiu, išrinktu į šį postą.
Lokaliniai Kariniai konfliktai planetoje rusena nuolat, tačiau aktyvūs karo veiksmai tarp dviejų valstybių nebėra toks dažnas reiškinys. Vis dėlto šiemet neišvengta vieno karo, turinčio visus jam būtinus požymius. Rugpjūčio 7 d. karas įsiliepsnojo tarp Gruzijos ir Rusijos. Kai Gruzija pamėgino jėga priversti paklusti jai juridiškai priklausančią separatistinę Pietų Osetijos respubliką, į konfliktą nedelsiant įsikišo Rusija.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai traukiasi iš Gruzijos. |
Rusų kariuomenė per kelias dienas ne tik išstūmė gruzinus iš Pietų Osetijos, bet ir laikinai okupavo dalį pačios etninės Gruzijos teritorijos. Aktyvios kovos net užgožė tuo pat metu prasidėjusią Olimpiadą Pekine. Tik įsikišus tarptautinei bendruomenei, pavyko sureguliuoti konfliktą ir priversti Rusiją pasitraukti iš Gruzijos teritorijos. Vis dėlto Rusijos kariniai daliniai liko separatistinėse Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, o Maskva pripažino šių pseudovalstybinių darinių nepriklausomybę.
Į karo skiltį derėtų patalpinti ir įvykius Palestinoje, nors tai labiau panašu ne į dviejų valstybių karą, o į vienos valstybės kariuomenės karą su partizaniniais ir teroristiniais daliniais, nuolat kliudant ir civilius. Vis dėlto pastarųjų dienų Izraelio vykdytas Gazos ruožo bombardavimas, nusinešęs jau virš 200 palestiniečių gyvybių, vėl priminė apie šį kelių dešimtmečių amžiaus Gordijaus mazgą. Panašias, tik kiek mažesnio masto, atakas Izraelis Gazos ruože įvykdė ir šių metų kovo 1-ąją. Tada žuvo 52 palestiniečiai ir du žydų kariai.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Karadžičiaus teismas |
Šiais metais pagaliau buvo sučiuptas dvylika metų slapstęsis buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius, kaltinamas karo nusikaltimais, įvykdytais kovose po Jugoslavijos subyrėjimo.
Dar viena tos pačios buvusios Jugoslavijos, tiksliau – jos dalies Serbijos atplaiša šiemet vasario 17 d. paskelbė apie savo nepriklausomybę. Netrukus ją, nepaisydamos Serbijos protestų, parėmė daugelis Vakarų valstybių. Nepriklausomą Kosovą pripažino ir Lietuva.
O Tibeto nepriklausomybės šalininkai šiemet buvo ypač aktyvūs. Olimpiada Kinijoje tapo puikiu pretekstu visam pasauliui priminti apie kinų okupuotą Himalajų kalnų valstybę. Tibeto šalininkai ne vienoje šalyje mėgino sutrukdyti olimpinės ugnies nešimo ceremoniją. Prancūzijos prezidento žodinė parama Tibetui sukėlė kinų nepasitenkinimą ir prancūziškų prekių boikotą. Kai kuriose šalyse Tibeto šalininkai įsivėlė į kruvinus susirėmimus su vietiniais teisėsaugos pareigūnais. Taikūs ir kruvini protestai truko daugybę savaičių.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nepalo policija prieš tibetiečius protestuotojus |
Savotiškai už nepriklausomybę birželio 12 d. referendume balsavo ir airiai, atmesdami Lisabonos sutartį. Beje, Airija vienintelė iš Europos Sąjungos valstybių buvo nusprendusi sutarties pasirašymo klausimą patikėti visai tautai. Po šio airių demaršo Europos Sąjungą ištiko šokas ir karštligiškos išeičių iš tokios aklavietės paieškos.
Neabejotinai dažniausiai vartojamu žodžiu šiemet tapo žodis krizė. Nekilnojamojo turto rinkos recesija Jungtinėse Valstijose prasidėjo dar 2006-2007 m., tačiau šiemet recesijos virusas ėmė negailestingai skverbtis ir į kitas verslo, finansų ir ekonomikos sritis. Taip pat ir į kitas valstybes.
Vasarį žymiai nukrito JAV akcijų indeksai. Vasario 22 d. Didžiosios Britanijos vyriausybė nacionalizavo krizę patyrusį penktą pagal dydį šalies hipotekos banką „Northern Rock“.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./„Lehman Brothers“ |
Rugsėjo 15 d. vienas didžiausių pasaulyje investicinių bankų „Lehman Brothers“ kreipėsi į teismą dėl bankroto paskelbimo. Tuo metu „Lehman Brothers“ skola siekė 613 mlrd. dolerių. Tai didžiausias bankrotas JAV istorijoje, jau tapęs 2008 m. pasaulio ekonominės krizės simboliu.
Tapo aišku, kad bankrotas gali ištikti ne tik atskiras firmas ar korporacijas, bet ir valstybes. Spalio 9 d. Islandijos vyriausybė ėmėsi desperatiškų priemonių ir perėmė trijų didžiausių valstybės bankų kontrolę bei paprašė finansinės pagalbos iš užsienio valstybių. Sunkumus patiriančių komercinių bankų perėmimas perėmimas į valstybės rankas vyksta ir šalia Lietuvos – toks likimas ištiko latviškąjį „Parex“ banko padalinį.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Didžiajame hadronų kolaideryje naudojamas superlaidininkinis solenoidinis magnetas yra didžiausias pasaulyje. |
Vienintelis dalykas, kuris džiugina eilinius žmones krizės metu – pastaraisiais mėnesiais rekordiškai pingantys degalai dėl smarkiai sumažėjusios jų paklausos. Šių metų sausio 2 d. naftos barelio kaina pirmą kartą perkopė 100 dolerių ribą ir toliau nepaliaujamai augo. Liepos 11 d. naftos barelio kaina pasiekė visų laikų rekordą – 147,27 dolerio, bet tai jau buvo viskas. Nuo tos datos kaina pamažėl ėmė smukti, kol galiausiai smukimas tapo rekordinis. Metų pabaigoje vienas barelis naftos kainuoja gerokai mažiau nei keturias dešimtis dolerių.
Spalį ir lapkritį pasaulis ironiškai šypsodamasis kalbėjo apie atėjusią pasaulio pabaigą. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje buvo paleistas didysis hadronų kolaideris – milžiniškas mokslinis požeminis įrenginys elementariųjų dalelių tyrinėjimui. Jį kūrė daugiau nei 10 tūkst. mokslininkų iš daugiau nei šimto valstybių. Projekto priešininkai baugino, kad kolaideris gali sukurti dirbtines juodąsias skyles, kurios prarys mūsų planetą. Deja, po kelių dienų įrenginys sugedo ir bus taisomas kelis mėnesius, tad bent jau šiemet nepavyks įsitikinti, ar baugintojai pasaulio pabaiga yra teisūs.
