J.Bideno administracija baltarusiams gali padėti įvesdama papildomas sankcijas ir priimdama šiuo metu Kongrese svarstomą 2020-ųjų Baltarusijos demokratijos aktą, mano Politinės analizės ir prognozių centro analitikas Pavelas Usovas.
Remiantis šiuo aktu, JAV nepripažįsta rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų rezultatų, o A.Lukašenkos – teisėtu prezidentu, ragina rengti naujus rinkimus pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) standartus.
Aktas, pirmą kartą priimtas 2004 metais, įpareigoja JAV nepripažinti bet kokio Baltarusijos įtraukimo į sąjunginę valstybę su Rusija, leidžia išplėsti sankcijų sąrašą, padėti Baltarusijoje stiprinti demokratiją, žmogaus teises ir įstatymo viršenybės principą.
Pasak P.Usovo, J.Bideno administracijos skirtos sankcijos turėtų būti platesnės ir griežtesnės, nukreiptos ne tik į Baltarusijos politinį ir ekonominį elitą, bet ir į įmones.
„Tikiuosi, kad JAV ras bendrą politinę kalbą su Europos Sąjunga dėl vieningų veiksmų įvedant sankcijas Lukašenkos režimui“, – 15min sakė jis.
Tyrimų centro „Politinė sfera“ direktorius Andrejus Kazakevičius sako neturįs didelių lūkesčių J.Bidenui.
„Jis pareigas pradės eiti tik po poros mėnesių, labai sunku prognozuoti, kas tuomet vyks Baltarusijoje, kokia bus politinė atmosfera, kokios galimybės atsivers JAV prezidento administracijai“, – teigė A.Kazakevičius.
Analitikė Kaciaryna Šmacina iš Baltarusijos strateginių studijų instituto sako, kad rinkimų kampanijos metu iš J.Bideno lūpų skriejo daug žadantys pareiškimai: jis pareiškė paramą baltarusių protestuotojams, politinio sprendimo žadėjo ieškoti dirbdamas su ES, Kanada ir Jungtine Karalyste.
„Apskritai Bidenas sako, kad Amerika sugrįžo, kad jis palaikys tarptautinę liberalią tvarką. Galima tikėtis, kad JAV bus aktyvesnės ir tarptautiniu mastu, ir mūsų regione.
Įdomu tai, kad Bidenas buvo vienas pirmųjų pasaulio politikų, sureagavusių į porinkiminę krizę Baltarusijoje“, – 15min teigė K.Šmacina.
Baltarusijoje masiniai protestai kilo rugpjūčio 9-ąją paskelbus, neva prezidentu didele balsų persvara perrinktas A.Lukašenka. Vakarai šių rinkimų rezultatų nepripažįsta.
Įtraukti Rusiją ar jai pagrasinti?
P.Usovas tikisi, kad JAV imsis veiksmų bandydama apsaugoti Baltarusiją nuo Rusijos ketinimų ją integruoti į sąjunginę valstybę. Susitarimą dėl jos šalys sudarė dar 1999 metais, tačiau Baltarusija tokiai integracijai priešinasi.
„Tikiuosi, kad JAV apribos Rusijos įtaką arba įspės Maskvą, kad, jei ji bandys okupuoti Baltarusiją sudarydama sąjunginę valstybę, Vašingtonas Maskvai skirs naujas sankcijas“, – teigė P.Usovas.
A.Kazakevičius taip pat mano, kad JAV didins spaudimą Rusijai, jog krizė būtų išspręsta, ar bent Baltarusijoje sumažėtų smurto, prasidėtų nacionalinis dialogas.
„Tačiau nematau perspektyvų labai aktyviai JAV politikai Baltarusijos atžvilgiu. Bent jau šiuo metu. Amerika šioje krizėje gali būti aktyvi veikėja, bet jos vaidmuo nebus esminis“, – 15min sakė analitikas.
Anot K.Šmacinos, į krizės sprendimą svarbu įtraukti Rusiją, leisti jai pajusti, kad ji dalyvauja savo pasienyje vykstančiuose procesuose. Esą tarpininkavimas galėtų vykti per ESBO, kuriai priklauso Rusija.
„Jei JAV elgsis agresyviai, o Rusija pajus grėsmę, ji gali agresyviai reaguoti. Pirmiausia turėtų būti inicijuotas dialogas, galimybė kalbėtis. Reikėtų paaiškinti Maskvai, kad protestai nenuteiks Baltarusijos prieš Rusiją“, – mano analitikė.
Tiesa, naujausia „Belarusian Analytical Workshop“ apklausa rodo, kad sumažėjo baltarusių, palaikančių glaudesnę integraciją su Rusija. Dabar 40 proc. pasisako už aljansą su Maskva, 33 proc. norėtų pakeisti kryptį Europos link. Pasak sociologo Andrejaus Vardamackio, tai susiję su Kremliaus parama A.Lukašenkos režimui, rašo „Belsat“.
Su diktatoriumi kalbėtis neverta
O ar verta J.Bideno administracijai kalbėtis su oficialiuoju Minsku? Pasak K.Šmacinos, tokiu atveju svarbu, kad Vašingtonas turėtų omeny – baltarusiai A.Lukašenkos teisėtu lyderiu nelaiko ir mano, kad jis turi pasitraukti.
„Tokiu atveju dialogas turėtų būti apie valdžios perdavimą“, – sakė ji.
Savo ruožtu opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja „Belsat“ televizijai sakė jau gavusi iš J.Bideno komandos kvietimą susitikti, esą tai įvyks netolimoje ateityje.
Anot P.Usovo, dialogo su Baltarusija, jos įtraukimo politika žlugo jau ne kartą. 2015-aisiais buvo panaikinta didžioji dalis sankcijų, pastaraisiais metais JAV Baltarusijos atžvilgiu vykdė „dinamišką politiką“, tačiau tai nepakeitė nei politinės Baltarusijos sistemos, nei politinės A.Lukašenkos psichologijos.
„Jis išliko diktatorius, brutalus politikas, kuris, siekdamas išsilaikyti valdžioje, pasinaudos bet kokiomis priemonėmis. Jis ir aplink jį esantys žmonės įrodė, kad yra pasirengę žudyti, kad išliktų valdžioje.
2020-ieji visai tarptautinei bendruomenei parodė, kad dialogas su diktatoriais yra absoliučiai neefektyvus“, – 15min teigė analitikas.
Masiniai protestai Baltarusijoje tęsiasi jau daugiau nei tris mėnesius, į gatves, nepaisant represijų, vis dar išeina tūkstančiai žmonių. Apie 30 tūkst. jų buvo sulaikyta, dalis protestuotojų izoliatoriuose patyrė kankinimus. Keli asmenys buvo nužudyti.
P.Usovas sako, kad kol kas režimas sugebėjo išlaikyti vidinį stabilumą, tačiau nepasiduoda ir visuomenė.
„Jei režimas per ateinančius du mėnesius sugebės išvalyti politinę erdvę, nuslopinti visus protestus, eliminuoti visuomenės aktyvumą, jis galės išgyventi dar vienerius ar dvejus metus“, – sakė jis.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad vis dėlto finansiniai režimo ištekliai – riboti, o jie būtini išlaikyti jėgos struktūrų lojalumą.
„Tiesos akimirka režimui ir visuomenei ateis iki švenčių“, – 15min teigė analitikas.
