Buvo apklausti 1505 žmonės, paklaida sudaro 3 proc.
Baltarusijos valdžia pranešė suėmusi organizatorius ir vykdytojus dviem dienoms praėjus po sprogimo, pareikšdama, kad šis nusikaltimas nėra politinio pobūdžio. Balandžio pabaigoje oficialūs kaltinimai buvo pateikti dviem Baltarusijos piliečiams.
Apklausos rezultatai parodė, kad oficialia versija tiki 29,4 proc. baltarusių, netiki – 54,7 proc. Be to, 22 proc. mano, kad su sprogimais susijusi Baltarusijos valdžia ir tik 8,1 proc. mano, kad tai padarė opozicija.
„Šis sprogimas sukėlė daugeliui Baltarusijos žmonių šoką. Tai, žinoma, reikia kalbėti apie faktorių visumą. Gyvenimas milijonams baltarusių tapo žymiai neramesnis. Politinės represijos po rinkimų, valiutų krizė, ekonominės problemos... Įvertinę pastarųjų 15 metų tendencijas, pamatysime, kad žmonės tampa vis labiau irzlesni“, – agentūrai „Reuters“ sakė NSEPTI įkūrėjas Olegas Manajevas.
Apklausa buvo baigta gegužės 20 dieną, iki Baltarusijos rublio devalvacijos 36 proc. ir po to prasidėjusio infliacijos šuolio.
Apklausa parodė, kad 69,5 proc. baltarusių baiminasi tokių įvykių pasikartojimo ateityje.
„Tai labai rimtas signalas valdžiai. Nerimo lygis visuomenėje labai aukštas“, – sakė O.Manajevas.
Ankstesnė NSEPTI apklausa, surengta kovo pradžioje, prieš prasidedant valiutų krizei parodė, kad A.Lukašenkos reitingas po praėjusių metų rinkimų nukrito 10 proc.
A.Lukašenka sprogimą ir gilią valiutų krizę, kuri Baltarusijoje tęsiasi nuo kovo vidurio, vadino tų pačių įvykių grandine, ragindamas stiprinti discipliną ir tvarką šalyje, laikydama tai visų problemų sprendimo vaistu.
