Dar prieš rinkimų farsą, Baltarusijoje buvo sulaikyti 34 asmenys, siejami su Rusijos privačiomis karinėmis bendrovėmis, žinomomis bendriniu „Vagner grupės“ pavadinimu. kaip šiandien teigiama, tai buvo suplanuota Ukrainos specialiųjų tarnybų operacija, kuria siekta išvilioti karo nusikaltimais Rytų Ukrainoje kaltinamus asmenis ir juos sulaikyti. Tai – visai atskira tema, į kurią nesigilinsime.
Šiuo atveju netruko pasinaudoti A.Lukašenka: po „vagnerovcų“ sulaikymo, jis ryžtingai prakalbo apie pasipriešinimą rinkimus mėginančiai paveikti valstybei – Rusijai – ir įsakė pasiųsti prie Baltarusijos-Rusijos sienos kariuomenę. Žiniasklaida netrukus demonstravo prie sienos vykstančius karius iš elitinės, A.Lukašenkai lojalios 103-iosios atskirosios gvardijos oro desanto brigados Vitebske. Tiesą sakant, video vaizduose buvo matyti vos vienos kuopos dydžio kolona, kurioje galėjo būti apie dešimt šarvuotų transporterių ir apie 70-90 karių.
Tikriausiai nereikia net komentuoti, kad tai tebuvo propagandinė migla, turinti įtikinti rinkėjus balsuoti už ryžtingą prezidentą, nes „batka“ (tokia A.Lukašenkos pravardė) drįsta priešintis V.Putinui ir kovoja Baltarusijos už nepriklausomybę. Kremlius visiškai niekaip nereagavo, puikiai suprasdamas, kas čia vyksta, o štai Lietuvoje tai sukėlė šurmulį ir nerimą – kalbėta apie būtinybę palaikyti A.Lukašenką. Kaipgi kaipgi.
Po rinkimų farso prasidėjus protestams, iš prezidentūros Minske pasigirdo visai kita muzika – pradėta intensyvi, bet labai primityvi propaganda apie prasidėjusią NATO agresiją ir ryžtą jai pasipriešinti. Šį kartą 103-iosios brigados desantininkai pasiųsti į kitą pusę – į Gardiną, prie Lietuvos sienos.
Vėlgi, video įrašuose matėme judančias kolonas, kuriose buvo matyti ne visa brigada, o tik vienas vienintelis jos batalionas (iš viso brigadoje jų yra 3). Reikalas tas, kad įvairiais rakursais nufilmuotose kolonose galima suskaičiuoti apie tris dešimtis šarvuotų transporterių, identifikuotų kaip BTR-70MB1. Tai senas sovietinis transporteris, modernizuotas Baltarusijoje, 2018 m. 103-ioji brigada jų gavo 32 vnt. (nes modernizuoti daugiau biudžetui pasirodė per brangu), ir visi buvo perduoti vienam iš jos batalionų. Taigi, galima daryti išvadą, kad tas vienas batalionas ir tebuvo permestas prie Gardino.
Spėliota – o kodėl prie Gardino? Juk čia stovi didelis karinis garnizonas, yra Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldus specialios paskirties milicijos batalionas. Kalbėta, kad galbūt kariuomenė gali būti nelojali A.Lukašenkai, todėl atsiunčiamas ištikimas dalinys. Greičiausiai viskas buvo kur kas banaliau – tenorėta tokiu būdu „patvirtinti“ žinias apie NATO grėsmę. Kadangi tos grėsmės nebuvo, desantininkai kartu su 6-osios mechanizuotos brigados kariais nukeliavo į poligoną prie Gardino ir čia pradėjo pratybas. Jose apsilankė net pats A.Lukašenka. Tuoj pat buvo pademonstruotas vaizdelis, kuriame A.Lukašenka kalba apie dvi Lietuvos kariuomenė „Geležinio vilko“ bataliono taktines grupes, judančias nuo Druskininkų link Gardino.
-
Rusijos-Sakartvelo karo pamokos
-
Rusijos agresija prieš Sakartvelą ir okupacijos metinės
-
Juozas Lukša-Daumantas: legenda dezinformacijos spąstuose
-
Andrijus Derkačas ir jo įrašai: apie ypatingą operaciją ir siekį įsikišti į JAV prezidento rinkimus
-
Rusijos 7057-osios jūrų aviacijos oro bazės karių dalyvavimas užgrobiant Krymą
-
Karas Donbase: Ukrainos prezidento kanceliarijos komentarai dėl padėties fronte prieštarauja ESBO (SSM) ataskaitų duomenims
-
Teroristai iš dronų mėto VOG granatas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas
-
ES ambasadoriai pritarė asmeninių sankcijų Rusijai tęsimui dėl Krymo okupacijos
-
NATO žvalgyba pratybų „Kaukazas 2020“ išvakarėse renka duomenis apie Rusijos karinius objektus Kryme
Neišrinktas prezidentas, demonstruodamas savo žinias, klausia bataliono vado, ar šis su dviem tankų kuopom pridengs abu kelius, kuriais gali pulti lietuviai, ir ar čia jokia pelė neprasmuks.
– Tikrai taip, – žvaliai patvirtina bataliono vadas. – Neprasmuks.
Tikriausiai nereikia aiškinti apie situacijos absurdiškumą – nei visa NATO, nei viena atskirai paimta Lietuva neplanavo, neplanuoja ir neplanuos pulti Baltarusiją, tam netelkė jokių pajėgų ir geros kaimynystės bei tarptautinės politikos principai prieštarauja tokioms provokacinėms pratyboms ir jų idiotiškai legendai.
Tačiau į kampą protestuotojų spaudžiamas A.Lukašenka buvo priverstas eiti va bank – netrukus jis po Minską jau skraidė sraigtasparniu, ir lakstė su automatu rankose, žadėdamas žūti, bet nepasitraukti. Tokiu būdu buvo mėginama apeliuoti į sovietinę praeitį menančius vyresnio amžiaus baltarusius, sukeliant aliuziją į 1973 m. karinį perversmą Čilėje. Ten prezidentas Aljendė taip pat bėgiojo su automatu, o šturmuojant rūmus – juo ir nusišovė (pagal kitą versiją – žuvo nuo perversmininkų kulkos). Tiesa, byranti A.Lukašenkos propagandininkų komanda jį aprengė santechniko kombinezonu, o automatas buvo be dėtuvės – kas šioje pavojingoje ir sunkioje baltarusių tautai situacijoje sukėlė juoko bangą.
Šis tekstas skirtas pažvelgti į Baltarusijos krizę iš visai kitos nei įprasta perspektyvos, šiandien nekalbėsime apie protestus, opoziciją ir politinius ateities scenarijus. Pažvelkime iš karinės pusės – kokios pajėgos yra Baltarusijoje ir kokios jų galimybės.
Baltarusijos armija suskirstyta į sausumos, specialių operacijų, karines oro bei oro gynybos pajėgas. Geografiškai taip nutiko, kad Baltarusija neturi priėjimo prie jūros, todėl neturi ir karinio laivyno. Sakyčiau, tai yra didelis pliusas, nes leidžia visas lėšas skirti karui sausumoje reikalingoms pajėgoms – dar skirti lėšų ir laivynui su savo mažesniu nei Lietuvos kariniu biudžetu Minskui būtų labai sunku.
Taigi, Sausumos pajėgos suskirstytos į dvi operatyvines vadovybes, Vakarų ir Šiaurės vakarų, kuriose pajėgos paskirstytos maždaug po lygiai, ir rėmimo dalinius, pavaldžius aukščiausiajai vadovybei. Iš viso jų sudėtyje yra keturios mechanizuotos (gvardijos 6-oji, 11-oji, 19-oji ir 120-oji) brigados. Prie operatyvinių vadovybių priskirtą ir po vieną mobilią brigadą iš specialių operacijų pajėgų: gvardijos 38-ąją šturmo desanto ir 103-iąją oro desanto. 5-oji, „specnazo“ (specialiosios paskirties) brigada pavaldi aukščiausiajai vadovybei.
Mechanizuotos brigados panašios į rusiškas motošaulių. Pagal oficialų mokomąjį leidinį, Baltarusijos mechanizuotą brigadą turi sudaryti 1 tankų ir 3 motošaulių batalionai, tačiau pagal kitus duomenis yra 2 tankų ir 3 motošaulių batalionai, o 120-ojoje gv. mechanizuotoje brigadoje – 3 tankų ir 2 motošaulių batalionai. Tankų batalione – 31 tankas (3 kuopos po 10), motošaulių – 39 pėstininkų kovos mašinos BMP-2 (3 kuopos po 11 vnt., plius valdymo ir rėmimo padalinių mašinos), 6 savaeigiai prieštankiniai kompleksai 9P148 Konkurs. Batalione yra 6 (kitais duomenimis – jau 8 vnt.) tempiami/pervežami automobiliuose 120 mm 2S11 arba 82 mm pernešami minosvaidžiai BM-1937 (seni, 1937 m. pvz.) beveik visose brigadose yra atsk. žvalgybinis batalionas.
Brigados artilerija sutelkta atskiroje artilerijos grupėje. Ją sudaro: 152 mm savaeigių haubicų 2S3 Akacija divizionas (18 vnt.), 122 mm savaeigių haubicų 2S1 Gvozdika divizionas (18 vnt.), 122 mm salvinių raketinių sistemų BM-21 Grad divizionas (18 vnt.). 120-oje brigadoje artilerijos pabūklų skaičius dvigubas, čia dar yra ir 12 vnt. 152 mm savaeigių haubicų Msta-S. Artilerijai priskiriamas ir prieštankinis divizionas, kurį sudaro 2 valdomų prieštankinių raketų baterijos (po 6 savaeigius 9P149 Šturm-S) ir prieštankinių pabūklų baterija (6 100 mm pabūklai MT-12).
Oro gynybos divizione yra viena baterija, ginkluota savaeigiu zenitiniu-raketiniu kompleksu 2S6 Tunguska (6 vnt.), antra baterija – savaeigiu raketiniu kompleksu Striela-10 (8 vnt., kitais duomenimis – nebėra) ir trečia baterija ginkluota pernešamais kompleksais Igla (27 vnt.).
Pagrindinis tanko tipas – T-72B. Tai nemodernizuota, gerokai „pagyvenusi“ sovietinė mašina, pridengta seno tipo reaktyviniais šarvais, tokios pat senos ir nemodernizuotos motošaulių naudojamos BMP-2. Nors Baltarusijos karinė pramonė ir sukūrė keletą modernizacijos paketų, nė vienas iš jų nebuvo pradėtas gaminti. Iš Rusijos įsigyta apie 35 vnt. modernizuotų T-72B3 modifikacijos tankų, naudojamų ir Rusijos kariuomenėje. Jais apginkluotas vienas 120-osios tankų brigados batalionas.
Iš viso deklaruojama turint apie 550 tankų ir apie 900 BMP-2, tačiau daryčiau prielaidą, kad brigadose rikiuotėje yra tik apie 150-200 tankų, kiti stovi garažuose, ir jų techninė būklė kelia abejonių. Daliniuose labai mažai šiuolaikinių stebėjimo priemonių, termovizorių, šaulių ginklai be modernių taikiklių, dažniausiai stipriai sudėvėti.
Vertinant brigadų pajėgumus galima daryti išvadą, kad jose tėra vos po 1-2 arti numatytų etatų suformuotus batalionus. Matyt dėl šios priežasties jau minėtose pratybose Gardino poligone nuo neva puolančių Lietuvos pajėgų „gynėsi“ vos vienas 6-osios mechanizuotos brigados batalionas.
Yra dvi raketinės (336-oji su kiniškomis salvinėmis raketinėmis sistemomis Polonez ir rusiškomis 300 mm Smerč, bei 456-oji su 6 taktinėmis balistinėmis raketinėmis sistemomis 9K-79-1 Točka-U) ir trys artilerijos brigados: 51-oji, 111-oji (kiekvienoje po 36 152 mm savaeigių pabūklų 2S5 Hiacint ir po 36 152 mm tempiamas haubicas Msta-B). Dviejuose atskiruose pulkuose sutelkta po 36 220-mm salvinių raketinių sistemų Uragan.
Salvinėmis raketinėmis sistemomis B-300 Polonez ginkluotas 336-osios raketinės brigados 77-asis atsk. divizionas. Tai kiniška sistema, kurios autorystės kiekviena proga gviešiasi baltarusiai. Ji šaudo kelių tipų raketomis, galinčiomis pasiekti taikinius už 200 ar net 300 km (300 km atstumu skriejanti raketa sukurta, bet ar priimta ginkluotėn – nežinoma).
Ant MAZ važiuoklės sumontuotas 8 raketų paleidimo įrenginys, kol kas pademonstruota tik viena baterija su 4 paleidimo įrenginiais. Būtent šiuo ginklu karingesni prorusiški Baltarusijos radikalai mėgsta grasinti Lietuvai – neva Polonez gali pasiekti kiekvieną Lietuvos kampelį. Baltarusijos karinė vadovybė ir propaganda nuolat siekia pabrėžti ypatingą šios salvinės sistemos taiklumą ir tai, kad raketos esą neįmanoma numušti jokiomis oro gynybos priemonėmis. Taip, tai iš tiesų pavojingas ginklas, tačiau pati raketa turi gana mažą, vos 150 kg kovinę dalį. Dėl taiklumo irgi galima ir suabejoti – deklaruojamas vidutinis nukrypimas iki 30 m, tačiau galima spėti, kad jis gali siekti ir 70-100 m ar daugiau, o atsižvelgiant į sudėtingumą tiksliai nustatyti už 200-300 km esančio taikinio koordinates bei mažą kovinį užtaisą (lyginant su kitomis valdomomis raketomis) tikimybė taikiniui padaryti rimtesnius pažeidimus ženkliai mažėja.
Yra dvi priešlėktuvinės raketinės sausumos pajėgų brigados: 62-a (Gardinas) ir 740-a (Borisovas), kiekviena su 36 vnt. raketinėmis oro gynybos sistemomis Osa-AKM. 1156-ąjį oro gynybos pulką sudaro 5 sistemų Tor-M2K baterijos (po 4 paleidimo 9A331K mašinas kiekvienoje).
Yra net 3 ryšių (gvardijos 85-oji, gvardijos 86-oji ir gvardijos 127-oji) ir 3 inžinerinės (gvardijos 2-oji, 188-oji ir 557-oji) brigados, 8-oji radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos brigada, ir daugybė kitų rėmimo ir užnugario dalinių ir padalinių – turtas, paveldėtas iš Sovietų Sąjungos, leido jas visas aprūpinti ir apginkluoti. Tiesa, nepaisant turimos karinės pramonės, technika beviltiškai sensta ir dažniausiai nebeatitinka net minimalių mūsų dienų reikalavimų, todėl reali šių dalinių vertė yra labai diskutuotina.
Kiekvienas autoritarinis režimas pasižymi meile įvairioms specialioms pajėgoms. Ne išimtis ir Baltarusija, jos Specialių operacijų pajėgos, įkurtos atsižvelgiant į Vakarų patirtį, yra neadekvačiai didelės. SOP sudaro: 742-as atsk. lauko ryšių centras, 91-as atskiras apsaugos ir aptarnavimo batalionas (Minskas), 38-oji atsk. gv. desanto-šturmo brigada (Brestas), 103-ioji atsk. gv. oro desanto brigada (Vitebskas), 5-ojos specialios paskirties brigada (Marjina Gorka). Iš šių padalinių išskirti ypatingos svarbos padaliniai: 33-iasis atsk. gv. specialios paskirties būrys (Vitebskas), Ypatingas specialios paskirties būrys (5-osios brigados „karininkų kuopa“, Marjina Gorka), 22-a (pavaldi Šiaurės Vakarų vadovybei ) ir 527-a (Gardinas) specialios paskirties kuopos.
Kaip jau minėjau, abi mobilios brigados yra priskirtos atitinkamoms operatyvinėms vadovybėms. Nors jų kariai ir rengiami nusileisti parašiutiniu būdu, jos yra tiesiog lengvųjų motorizuotų pėstininkų junginiai. Mobilias brigadas sudaro trys batalionai, pervežami šarvuotais transporteriais BTR-70 ir BTR-80, šarvuotais automobiliais Kaiman bei nešarvuotais visureigiais ir sunkvežimiais MAZ. Kiekviename batalione yra prieštankinis (6 kompleksai Konkurs), automatinių granatsvaidžių būrys (6 būryje esantys sovietiniai 30 mm automatiniai granatsvaidžiai AGS-17 pervežami 3 šarvuotais automobiliais Kaiman, t.y. Baltarusijos karinės pramonės perdarytais iš senų BRDM-2). Brigados artilerijos divizione yra 122 mm haubicų D-30 baterija (6 pab.) ir dvi baterijos 120 mm graižtvinių minosvaidžių 2B23 Nona-M1 (po 9 vnt. baterijoje).
Zenitinis divizionas ginkluotas artilerijos kompleksais 2K20 Zenit (sunkvežimio Ural kėbule primityviai pastatytas suporintas 23 mm automatinis pabūklas ZU-23) ir pernešamais kompleksais Igla.
Skirtingai nuo Vakarų, šiuose junginiuose ir daliniuose tarnauja ir šauktiniai, kurie sudaro iki 70-80 proc. asmeninės sudėties. Toks komplektavimo būdas nepadeda sutelkti itin gerai parengtus „specukus“. Kaip matome, abi mobilios brigados yra nors ir elitiniai, tačiau labailengvai ginkluoti motorizuotų pėstininkų junginiai, kurių galimybės mūšyje kovoti su konvencinėmis šarvuotomis ir gerai ginkluotomis pajėgomis yra menkos, o galimybė pulti – dar menkesnė.
Beje, 2019 m. kovo pabaigoje 2 savaites 103-ios gv. oro desanto brigados karius, dalyvaujančius JT taikos palaikymo misijose, mokė britų 42-ojo jūrų pėstininkų bataliono instruktoriai.
5-oji specialios paskirties brigada skirta diversiniams veiksmams priešo užnugaryje. Brigadose yra po 1200-1500 karių, todėl galima daryti prielaidą, kad jų padaliniai taikos metu nėra pilnai sukomplektuoti. Greičiausiai todėl į poligoną prie Gardino ir buvo pasiųstas tik vienas 103-iosios gv. oro desanto brigados batalionas, kadangi tik jis vienas ir buvo sukomplektuotas. Ši brigada itin užslaptinta, ir labai retai viešumoje galima rasti jos karių nuotraukų. Šių metų liepą brigadoje apsilankius A.Lukašenkai, buvo galima pamatyti keletą bandomos naujos uniformos pavyzdžių. Brigada naudojasi kiniškais visureigiais, gavusiais pavadinimus Bogatyr ir Drakon, pagal kuriuos ir galima atskirti jos padalinius nuotraukose.
Atkreipčiau dėmesį į ginklus – akivaizdu, kad SOP daliniuose yra daug labai „sudrožtų“ ginklų, labai nedaug kolimatorių ir modernių termovizinių taikiklių, vienetiniai geros kokybės vakarietiški snaiperio ginklai ir vakarietiškos optikos pavyzdžiai.
Kita bėda – kad nėra oro transporto priemonių, vos du transportiniai lėktuvai Il-76MD gali gabenti tik labai ribotą kiekį parašiutininkų, o kiti SOP kariai gali būti desantuojami vos iš kelių An-24 ir An-26, keliolikos sraigtasparnių Mi-8 ir … „kukurūznikų“ An-2.
Reikėtų paminėti ir VRM bei KGB priklausančias specialias pajėgas, kurios nepriklauso armijai, tačiau būtų panaudotos karinio konflikto su kuriais nors kaimynais metu. VRM yra Ypatingos paskirties būrys Almaz, 3-ioji ypatingos paskirties brigada (Uručje), Specialios paskirties būrys SOBR. KGB ypatingos paskirties dalinys Grupė A (Alfa).
Karinės oro ir priešlėktuvinės pajėgos atrodo gana solidžiai. Oficialiai skelbiama, kad naudojami 24 naikintuvai MiG-29 ir 12 atakos lėktuvų Su-25, tačiau labai tikėtina, kad dalis jų yra neskraidantys. 2017 m. Rusijoje užsakyti 12 vnt. naikintuvų Su-30SM, iš kurių gauti 4. Iš Rusijos gauta keliolika mokomųjų-kovinių Jak-130, kurių galimybės atakuoti žemės taikinius artimos atakos lėktuvams Su-25, ir 12 sraigtasparnių Mi-8MTV-5. Kitų turimų lėktuvų ir sraigtasparnių būklė prasta, dauguma stovi užkonservuoti, o į orą gali pakilti vos vienetai. Dėl šios priežasties su oro balionais per Baltijos kelią „kovojo“ vos vienas Mi-24, nors įprastai jie skraido poromis.
Oro gynybos pagrindą sudaro 4 brigados ir 3 pulkai, ginkluoti 16 divizionų (8-12 paleidimo įrenginiai kiekviename) įvairių modelių oro gynybos raketinių kompleksų S-300 (V, PS, PT), jau senstelėjusių, iš kurių kokybe išsiskiria keturi iš Rusijos prieš kelis metus gauti 4 divizionai (24 paleidimo ir 12 užtaisymo paleidimo mašinų) Buk-M1 (šis kompleksas liūdnai „pagarsėjo“ separatistams su juo numušus civilinės aviacijos lainerį Rytų Ukrainoje).
Ypač svarbią vietą Baltarusijos armijoje užima 927-asis parengimo naudoti bepiločius aparatus centras. Vienas iš naudojamų modelių – rusiškas BAK (bepilotis aviacinis kompleksas) Supercam S-350. Tačiau turimų bepiločių patenkinti armijos reikmėms šiuo metu nepakanka, o turimi pratybose naudojami itin intensyviai.
Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų būklę šiandien būtų galima vertinti gana kritiškai – Sausumos pajėgos motyvuotos ir, kaip šauktinių, parengtos gana gerai, tačiau jų ginkluotė ir ryšiai pasenę ir prastos būklės, greitu laiku ženklus pagerėjimas nenumatomas. Nauji užsakymai iš Rusijos bus tik lašas jūroje. Artilerija gausi, netgi per gausi tokiai šaliai, tačiau jos būklė ir valdymas vertintini kukliai.
Paveldėta iš Sovietų Sąjungos gynyba yra gausi, bet pasenusi, nepajėgi kautis su šiuolaikine aviacija (nors šiuolaikinė aviacija jos pulti ir neketina).
Aviacija silpna ir neadekvati turimų sausumos pajėgų dydžiui, nepajėgi vykdyti net minimalių užduočių.
Realiai Baltarusijos armija nėra lygiavertis priešininkas jokiai šiuolaikinei armijai, ir efektyviausiai gali naikinti tik savo pačių gynybos biudžetą.
Bet yra gera žinia A. Lukašenkai – jokia moderni šiuolaikinė kariuomenė Baltarusijos pulti neketina.
Klausimas, į kurį, kaip ir Ukrainos atveju 2014 m., atsakymo nėra – kiek Baltarusijos armija lojali A.Lukašenkai. Ar tarp tų civiliai vilkinčių tvirtų vyrukų, lazdomis tvatinančių protestuotojus, nėra specialių operacijų pajėgų karių?
Nuotraukos – iš Baltarusijos armijos ir gamintojų svetainių, safaniuk.livejournal.com, gruzovikpress.ru bei Vikipedijos.
Autoriui sutikus, dalijamės Egidijaus Papečkio straipsniu apie Baltarusijos armiją ir ginkluotę. Egidijus Papečkys – geopolitikos ir karybos apžvalgininkas. Straipsnis pirmą kartą publikuotas autoriaus bloge.
Daugiau skaitykite – informnapalm.org/lt
