Apie Baltarusijos geopolitiką penktadienį diskutavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė, doc. dr. Margarita Šešelgytė ir VU TSMPI dėstytoja, prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė.
Prie jų prisijungė RESC asocijuotas analitikas Maksimas Milta, kelias savaites Baltarusijoje iš arti stebėjęs daugiatūkstantinius protestus prieš nesąžiningus rinkimus ir milicijos smurtą.
Baltarusija išties artima Rusijai, bet vadovaujama A.Lukašenkos šalis bandė laviruoti tarp Rytų ir Vakarų. Nors naftos ir dujų tiekimo prasme Minskas visiškai priklausomas nuo Maskvos, režimas pastaraisiais metais kvietėsi aukšto rango svečius iš Vakarų, per Klaipėdą šiemet į šalį atvyko net amerikietiškos naftos krovinys.
Tiesa, kilus protestams, kurie brutaliai malšinami, ir dalį opozicijos aktyvistų sugrūdus už grotų, Europos Sąjunga iš esmės įšaldė santykius su Baltarusija, o į sankcijų sąrašą jau visai netrukus turėtų būti įtrauktas ir pats A.Lukašenka, kuris yra entuziastingai puolęs į Rusijos glėbį.
Padėtis nestabiliai stabili
Situacija šiuo metu, galima sakyti, paralyžiuota – protestai tęsiasi, į gatves eina ir studentai, ir moterys, ir pensininkai, ir darbininkai, o žmones aukščiau kelti galvas toliau ragina buvusi kandidatė į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja, kuri prasidėjus demonstracijoms išvyko į Vilnių.
Bet A.Lukašenkos režimas nenusileidžia – atvirkščiai, regis, valdžiai pavyko privilioti kelis aktyvistus neva turiningoms diskusijoms apie potencialią konstitucinę reformą.
„Apie tai (Baltarusiją, – red.) kalbame nuo rugpjūčio, bet svarstyklės nenusvyra, tad kalbame apie tą patį“, – pripažino ir M.Šešelgytė, kuri dar ir tiesiai paklausė, ar „tai, kas vyksta nuo rugpjūčio, yra geopolitika, ar nėra“.
„Trumpuoju laikotarpiu tai ne geopolitika. Žmonėms atsibodo diktatoriaus valdymas, atsibodo, kad daug metų nekreipiama dėmesio į jų nuomonę ir norą kažką keisti. Žmonės prašo laisvės – laisvų rinkimų, laisvo žodžio.
Geopolitiką mes įsivaizduojame kaip didžiųjų kovą – tarp Rusijos ir Vakarų, tarp Rusijos ir JAV, tarp Rusijos ir Europos Sąjungą. To mes nematome, tad kokia čia geopolitika?“ – svarstė M.Šešelgytė.
Analitikė pabrėžė, kad Baltarusijoje tikrai nematome aršios kovos prieš Rusiją – ekonominės sąsajos „milžiniškos“ tiek prekyboje, tiek investicijoje, tiek energetikoje. Žinoma, yra ir karinė sritis.
„NATO į šias šalis žiūri kaip į vieną valstybę. Galiausiai svarbus ir visuomeninis elementas. Lukašenka sakė Putinui, kad tautos broliškos, ir per daug nemelavo – aišku, Baltarusijos visuomenė yra skirtinga ir ne visi taip palankiai žiūri į Rusiją, bet šioje kovoje buvo pasirinkta neskaidyti visuomenės.
Rusija nėra priešė, o Vakarai nėra draugai – tokia žinutė iš protestų. ES vėliavos buvo iškilusios, bet jas paprašyta nuimti. ES siūlė finansinę paramą – jos atsisakyta. Todėl galima daryti išvadą, kad tai nėra geopolitinė kova trumpuoju laikotarpiu“, – tvirtino M.Šešelgytė.
Kas kita – ilgesnis periodas. Juk laisvi rinkimai, žodžio laisvė ir žmogaus teisės – liberalios demokratijos pagrindinės vertybės, kurias galima statyti prieš autokratiją ir vadinamąją „kontroliuojamą demokratiją“.
M.Šešelgytė: Rusija nėra priešė, o Vakarai nėra draugai – tokia žinutė iš protestų. ES vėliavos buvo iškilusios, bet jas paprašyta nuimti. ES siūlė finansinę paramą – jos atsisakyta.
„Kai susiduria šios vertybės, kova ilgainiui išvirsta į geopolitinę priešpriešą. Matome, kad Putinas delsia, ir tai galbūt susiję su tuo, jog Putinui nėra gero scenarijaus.
Juk jei labai remsi Lukašenką, visuomenė, nepaisant didelio draugiškumo, nusisuks. Bet jei paremsi teisėtus žmonių lūkesčius, tai gali atsisukti prieš pačią Rusiją. Geriau palaukti – galbūt viskas nurims ir nereiks priimti tokio sprendimo“, – sakė M.Šešelgytė.
Perspausti nenori nei Rytai, nei Vakarai
Savo ruožtu D.Jakniūnaitė kalbėjo apie „geopolitinį negeopolitinį protestą“, iš pažiūros nesusijusį su ilgalaikiais vertybiniais pasirinkimais, ir pridūrė, kad negalima lyginti Maidano demonstracijų Ukrainoje su įvykiais Baltarusijoje.
„Vis dėlto protestas čia ir dabar irgi yra geopolitinis. Kad ir ką žmonės ten nori pasakyti, mums tai neišvengiamai yra geopolitika – mes įpratę galvoti, kad Baltarusijos žmonės renkasi, su kuo jiems pakeliui. Kad neįmanoma išsėdėti viduryje.
Akcentus dedame į pasirinkimą. Tad tikėtina, kad mes galime labai apsidžiaugti, bet lygiai taip pat tikėtina, jog galime ir labai nusivilti – būtina turėti tai omenyje“, – sakė profesorė.
D.Jakniūnaitė taip pat pastebėjo, kad JAV ieškant išeičių iš krizės Baltarusijoje nedalyvauja – ten vyksta rinkimai, o kadangi amerikiečiai užsiėmę, iš esmės reikia kalbėti apie ES vaidmenį.
„Mums reikia pripažinti, kad didžiajai daliai ES šalių Baltarusija nelabai rūpi. Aišku, daug kas pasakytų, kad protestuojantys žmonės turi būti išgirsti, bet šiaip nerūpi. Tiesą sakant, daug ES šalių lyderių iki šiol džiaugėsi, kad Baltarusija galėjo jiems nerūpėti.
D.Jakniūnaitė: ES nenori kalbėti apie geopolitiką. Kai kas nors pasako, kad ES nieko negali padaryti, svarbu suvokti, kad ES nei nori, nei gali turėti svertų šalyje, kurioje Europos nebuvo 30 metų.
Juk ten buvo stabilu, nebuvo jokių konfliktų, viskas prognozuojama. Kuo tai blogai, pavyzdžiui, žiūrint iš Pietų Europos? O dabar pradėjo kelti problemas, tad reikia daryti pasirinkimus“, – teigė ekspertė.
Pasirinkimai, anot D.Jakniūnaitės, reiškia kišimąsi, bet kišimosi strategija irgi sudėtinga, nes ES „negali sau leisti būti aktyvi“ – negalima perspausti ir suteikti A.Lukašenkai kozirį aiškinti, kad europiečiai kišasi į mūsų reikalus.
„Negali Europos Sąjunga perspausti ir dėl Rusijos. Svarbus elementas – prisiminimai apie Ukrainą. Mes sutariame, kad situacijos skirtingos, bet tada protestai buvo labai aktyviai palaikomi ir tada įvyko Krymo okupacija ir prasidėjo konfliktas Rytų Ukrainoje. To nesinori turėti.
Tai reiškia, kad ES nenori kalbėti apie geopolitiką. Kai kas nors pasako, kad ES nieko negali padaryti, svarbu suvokti, kad ES nei nori, nei gali turėti svertų šalyje, kurioje Europos nebuvo 30 metų“, – svarstė D.Jakniūnaitė.
Kas dėl Rusijos, Maskvoje esą suvokiama, kad Kremlius bet kokiu atveju iš situacijos išpeš kažką savo naudai. Esą „toksiškas“ A.Lukašenka yra supykdęs ir daug Rusijos pareigūnų, kurie dabar nusiteikę palaukti.
„Vis dėlto Rusijai geopolitika šiuo atveju labai svarbu. Rusijai bet koks protestas reiškia liberalizacijos dėmenį, todėl neišvengiama galutinė išvada tokia, kad išoriniams veikėjams krizė tikrai susijusi su geopolitika“, – kalbėjo D.Jakniūnaitė.
Ką galime pasiūlyti?
M.Milta, kaip minėta, iš arti matęs protestus Minske ir kituose Baltarusijos miestuose, pripažino, kad viešėdamas kaimyninėje šalyje nematė nei ES, nei Rusijos vėliavų.
„Visgi ieškant istorinės mobilizacijos priežasčių reikėtų žiūrėti ne tik į 2020 metus ir koronaviruso pandemiją, kurią Lukašenka ignoravo.
Atsiminkime 2019 metų gruodį vykusias diskusijas dėl Rusijos ir Baltarusijos integracijos. Pirminė mobilizacija nepriklausomoje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose įvyko jau tada. Poslinkis geopolitinio apsisprendimo link buvo paskatintas paties Lukašenkos derybų su Rusija.
Net negeopolitinė geopolitika buvo paskatinta geopolitinės reakcijos į geopolitinį režimo apsisprendimą. Sąveika tarp Lukašenkos režimo ir Kremliaus egzistuoja tiek, kiek egzistuoja pats Lukašenka, bet tos derybos buvo, mano manymu, gana svarbus siužetas“, – kalbėjo M.Milta.
M.Milta: ką mes, Vakarai, galime pasiūlyti Baltarusijai? Mandagumo žaidimai, neva nenorime įžeisti Kremliaus, nebėra priimtini.
Pasak jo, duomenų apie Baltarusijos žmonių pasaulėžiūrą trūksta, bet vienas tyrimas esą parodė, kad nuo 2014-ųjų nuosekliai didėjo simpatijos Europos Sąjungai: „Čia kalbu plačiąja prasme – apie skaidrius rinkimus, laisvą informaciją.“
„Nemanau, kad galime pagrįstai teigti, jog prorusiškų žmonių Baltarusijoje yra daugiau nei tų, kurie simpatizuoja liberaliosios demokratijos vertybėms. O dabar yra ir moksliškai įrodytų duomenų“, – pridūrė M.Milta.
Jis mano, kad ES per ilgai buvo pasidavusi Minsko skleidžiamam naratyvui, esą A.Lukašenka yra stabilumą garantuojantis patogus partneris.
„Patogumą paskatino ir tam tikras nuovargis dėl Ukrainos. Dėl to buvo palaikomas status quo Baltarusijos atžvilgiu.
Ko galime laukti kalbant apie Kremliaus vaidmenį? Kaip tik šią savaitę per Baltarusijos valstybinę televiziją buvo pranešta apie naujų partijų kūrimą – partijų, kuriose netrūksta ir nacių, ir šovinizmo išraiškų, ir odiozinių asmenybių, kurios aktyviai pasisakys už glaudesnius ryšius su Rusija.
Kremliui bus palankiausias šis parlamentinis demokratijos modelis, nes jis galės rinktis iš aibės būsimų politinių jėgų, kurios atstovaus Rusijos interesams.
Kyla klausimas: ką mes, Vakarai, galime pasiūlyti Baltarusijai? Mandagumo žaidimai, neva nenorime įžeisti Kremliaus, nebėra priimtini“, – svarstė M.Milta.
-
Minsko ir Vilniaus santykiai dar labiau pablogėjo: kokių pokyčių įneš naujas ministras?
-
„Lufthansa“ darbininkai atsisako taisyti A.Lukašenkos lėktuvą: prabilo profsąjunga
-
Vokietija, Prancūzija ir Lenkija ragina surengti naujus rinkimus Baltarusijoje
-
Opozicionierius: A.Lukašenka susitikime KGB kalėjime žadėjo nebesiekti prezidento posto
-
J.Borrellis: ES santykius su Minsku reikia peržiūrėti
-
Prieš Aliaksandrą Lukašenką sukilo ir pensininkai: žada „eiti iki galo“
