„Baltarusijos ambasadorius Prancūzijoje, Iharis Fisenka, buvo iškviestas į Minsko miestą konsultacijoms“, sakoma Baltarusijos URM pranešime.
Tuo metu Prancūzijos ambasadorius išvyko iš Baltarusijos, Minsko valdžiai pareikalavus, kad jis iki pirmadienio paliktų šalį, sekmadienį pranešė ambasada.
Ambasados atstovė, paskelbusi šį pranešimą, nenurodė, kodėl N. de Lacoste'ui teko išvykti. Tuo metu baltarusių žiniasklaida skelbė, kad prancūzų diplomatas išsiunčiamas, nes niekada nesusitiko su prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir neįteikė jam savo skiriamųjų raštų.
Prancūzijos ambasada nurodė, kad N.de Lacoste'o skiriamieji raštai buvo įteikti Baltarusijos užsienio reikalų ministrui Vladzimirui Makėjui. Anot baltarusių žiniasklaidos, A.Lukašenka palaikė tai akibrokštu.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad šis žingsnis yra standartinio diplomatinio protokolo pažeidimas.
Ji pareiškė apgailestaujanti dėl Prancūzijos pozicijos ir esanti „suinteresuota atkurti visavertes operacijas abejose misijose“.
„Nepagrįstas“ išsiuntimas
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareiškė, kad jos ambasadoriaus išsiuntimas buvo „nepagrįstas“. Pasak jos, šis sprendimas buvo vienas iš virtinės „negatyvių“ Minsko žingsnių, pavertusių Prancūzijos misijos darbą Prancūzijoje vis sudėtingesniu.
Ministerija nurodė, kad N.de Lacoste'as toliau dirbs už Baltarusijos ribų kaip specialusis pasiuntinys šiai šaliai ir koordinuos savo veiksmus su ambasada Minske.
„Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad mūsų ambasadorius išvyktų iki spalio 18 dienos, – naujienų agentūrai AFP sekmadienį sakė ambasados atstovė. – Ambasadorius Nicolas de Lacoste'as iš Baltarusijos išvyko šiandien.“
„Jis atsisveikino su ambasados darbuotojais ir įrašė vaizdo pranešimą Baltarusijos žmonėms, kuris rytoj ryte pasirodys ambasados tinklalapyje“, – pridūrė ji.
Savo žinutėje Baltarusijos žmonėms N.de Lacoste'as nurodė, kad per savo tarnybos šalyje laikotarpį sutiko daug „drąsių“ žmonių.
„Žinokite, kad mes jus palaikysime, – pridūrė jis. – Mes jus raginame niekada neprasti geresnių dienų vilties.“
Prancūzija, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, nepripažįsta pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų ginčijamų rezultatų, kai buvo paskelbta, kad autoritarinis A.Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją.
ES ir Jungtinės Valstijos paskelbė Minsko režimui virtinę sankcijų dėl represijų prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą, kai Baltarusiją po rinkimų apėmė istoriniai protestai prieš A.Lukašenkos valdymą.
Tačiau 67 metų lyderis, kaltinantis Vakarų vyriausybes kurstant protestus ir viliantis, kad Baltarusijoje įvyks revoliucija, iki šiol ignoravo suvaržymus, padedamas savo sąjungininkės ir skolintojos Maskvos.
Minskas pastaraisiais mėnesiais nutraukė ryšius ir su kitais Vakarų valstybių pasiuntiniais.
Rugpjūtį Minskas atšaukė sutikimą paskirti JAV ambasadorę – diplomatę profesionalę Julie Fisher, gruodį patvirtintą pirmąja amerikiečių pasiuntine Baltarusijoje nuo 2008 metų.
Visi pagrindiniai šalies opozicijos lyderiai yra įkalinti arba pabėgę į užsienį.
Praėjusį mėnesį Baltarusijos teismas nuteisė 11 metų kalėti vieną žymiausių opozicionierių – Maryją Kalesnikavą.
Ji yra vienintelė pernai rengtų mitingų, kartais sutraukdavusių dešimtis tūkstančių žmonių, lyderė, tebesanti savo šalyje.
Sviatlana Cichanouskaja, opozicijos ir Vakarų vyriausybių laikoma tikrąja prezidento rinkimų nugalėtoja, šiuo metu yra pasitraukusi į Lietuvą.
Praėjus daugiau metams po to balsavimo ji tebesistengia užsitikrinti pasaulio lyderių palaikymą ir ragina tarptautinę bendruomenę priversti Minską surengti naujus rinkimus.
