Jeigu šie įtarimai pasitvirtins, jau dabar izoliuota Baltarusija bus prilyginta kelioms kitoms šalims, tokioms kaip Kinija, Rusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Turkija, kurios, kaip įtaria Vakarų valstybės, padėjo Teheranui apeiti drausminamąsias priemones po 2006 metų pabaigos, kai JT Saugumo Taryba paskelbė Iranui pirmąsias sankcijas.
Tikimasi, kad šie įtarimai bus pareikšti per šį mėnesį turintį įvykti vienos JT komisijos narių vizitą į Baltarusiją, per kurį bus diskutuojama, kaip įgyvendinamas tarptautinės bendrijos draudimas pardavinėti Iranui branduolines ir raketų technologijas, diplomatai sakė naujienų agentūrai „Reuters“.
Vakarų galybės ir jų sąjungininkai kaltina Teheraną siekiant pasigaminti ilgojo nuotolio balistinių raketų ir branduolinių ginklų, prisidengiant civilinės atominės energetikos programa. Tačiau Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa yra taiki, taip atmeta bet kokias sankcijas, vadindamas jas neteisėtomis.
Diplomatai, pageidavę neviešinti jų vardų, sakė „Reuters“, kad Baltarusija ėmėsi savotiškos tarpininkės vaidmens, padėdama Iranui prieiti prie Rusijos technologijų.
„Baltarusija tampa esminiu elementu Irano pastangose susikurti SSM (“žemė-žemė„ tipo raketų) ir branduolinius pajėgumus, ypač (suteikiant galimybę įsigyti) navigacijos ir valdymo priemonių, kurios apibrėžiamos kaip dvejopos paskirties gaminiai“, – sakė vienas diplomatas.
„Baltarusija tampa vis svarbesnė Iranui, nes buvo drastiškai sumažintos Irano galimybės įsigyti gaminių iš kitų šalių, tokių kaip Kinija, Rusija ir Dubajus, kurie anksčiau buvo pagrindiniai tokių pirkinių šaltiniai“, – pridūrė jis.
Keli Vakarų šalių diplomatai patvirtino šiuos komentarus apie Iraną ir Baltarusiją, įskaitant Teherano domėjimąsi navigacijos ir valdymo technologijomis, reikalingomis raketų kūrimo programai.
Vienas diplomatas, remdamasis žvalgybos duomenimis, nurodė, kad Baltarusijos verslininkas Jurijus Čarniauskis, vadovaujantis bendrovei „TM Services“, mėgino įsigyti kai kurių dvejopos paskirties technologijų iš Rusijos bendrovės „Optolink“ ir perparduoti jas Iranui.
J.Čarniauskis, su kuriuo telefonu susisiekė „Reuters“, neigė šiuos įtarimus ir sakė neturintis jokių verslo ryšių su Iranu.
„Niekada... Niekada nedirbau su šia šalimi... “Optolink„ turi tą pačią informaciją“, – aiškino jis.
„Optolink“ generalinis direktorius Jurijus Korkiška sakė „Reuters“, kad J.Čarniauskio bendrovė planavo iš jų įsigyti inercinių matavimų kompleksą, kuris, pasak „TM Services“ vadovo, buvo skirtas Baltarusijos valstybiniam technikos universitetui. Šis „TM Services“ sandoris su „Optolink“ buvo pirmasis.
Pasak J.Korkiškos, „TM Services“ dabar yra oficialusis „Optolink“ gaminių platintojas Baltarusijoje. Jis teigė nežinantis apie jokius J.Čarniauskio bendrovės arba „Optolink“ ryšius su Iranu, tačiau pripažino, jog Iranas ir Pakistanas anksčiau domėjosi galimybėmis įsigyti „Optolink“ parduodamų technologijų.
„Mes visiškai nedirbame su Iranu, – sakė jis. – Gaunu visokių užklausimų iš Irano, Pakistano, bet mes niekada į juos neatsakome... Mums to nereikia.“
Inerciniai matavimų įrenginiai yra esminis valdomų raketų navigacijos ir valdymo sistemų komponentas. Jie taip pat naudojami orlaiviuose, laivuose ir kosminiuose aparatuose.
