Jau 26 metus šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, pastaruoju metu patiriantis didelį spaudimą trauktis iš posto po ginčijamų rinkimų, rugsėjo 16-ąją pareiškė: „Lapkričio 7-oji mums yra įsimintina diena. Galėsime ten pabuvoti ir pasakyti, kad gavome pirmąją elektrą iš mūsų atominės jėgainės.“
Numatoma, kad Astravo elektrinės atidarymo ceremonijoje A.Lukašenka asmeniškai dalyvaus.
Prezidentas pavadino jėgainės atidarymą istoriniu įvykiu savo šalies istorijoje.
„Viskas taip kasdieniška, tarsi būtume pastatę metro. Tai istorinė akimirka – šalis tampa atomine valstybe“, – A.Lukašenką šeštadienį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Be baltarusių pareigūnų, renginyje dalyvauja ir su Rusija kuriamos Sąjunginės valstybės valstybės sekretorius Grigorijus Rapota, Astravo elektrinę stačiusios Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas ir Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Dmitrijus Mezencevas.
Planuojama, kad A.Lukašenka susipažins su jėgainės objektais, taip pat apsilankys pirmojo reaktoriaus valdymo punkte, kur turėtų suteikti leidimą padidinti galingumą iki 400 megavatų.
Be to, prezidentas ketina kartu su elektrinės statytojais dalyvauti mitinge.
Energetikos ministerija pranešė, kad Astravo AE prie Baltarusijos elektros tinklų buvo prijungta lapkričio 3 dieną, o vėliau buvo atliekami jėgainės darbo stabilumo bandymai.
Baltarusijos energetikos ministerija anksčiau skelbė, jog pirmasis jėgainės reaktorius projektiniu pajėgumu turėtų pradėti veikti 2021 metų pirmąjį ketvirtį.
Netoli Lietuvos valstybinės statoma pirmoji Baltarusijoje AE turės du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1 200 megavatų. Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug vieneriems metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.
Projektas finansuojamas Rusijos valstybine paskola; elektrinę stato korporacija „Rosatom“.
Astravo AE projektas išprovokavo jau kelerius metus besitęsiantį politinį konfliktą tarp Baltarusijos ir Lietuvos, laikančios šią elektrinę nesaugia ir raginančios pasaulio bendriją spausti A.Lukašenką, kad jos statybos būtų sustabdytos.
Atominei elektrinei pradėjus gaminti elektros energiją, Lietuva iš karto nutraukė elektros prekybą su Baltarusija. Tačiau fiziškai elektra toliau tekės į Baltijos šalių rinką, nes ji yra deficitinė.
Lietuvai kol kas nepatvirtinus vieningos trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos, Latvija lapkričio 5 dieną žada pradėti prekiauti su Rusija per bendrą jungtį.
Trečiadienį išsiųstoje Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) protesto notoje Minskui smerkiami Baltarusijos veiksmai, keliantys branduolines ir aplinkosaugos grėsmes ne tik Baltarusijai ar Lietuvai, bet ir visai Europai.
Vilnius paragino Baltarusiją sustabdyti tolesnę atominės elektrinės veiklą, kol nebus įgyvendinti aukščiausi branduolinės saugos standartai ir aplinkosaugos reikalavimai.
Notoje taip pat primenama, kad Astravo AE pažeidžia tarptautines Espo bei Orhuso konvencijas, liko neįgyvendintos Europos Sąjungos atsparumo testų proceso metu pateiktos rekomendacijos.
Tuo metu Minskas nuolat pabrėždavo, kad Astravo elektrinė padės sumažinti iš Rusijos importuojamų iškastinių energetikos išteklių – naftos ir dujų – kiekius. Prognozuojama, kad atominei jėgainei pradėjus veikti visa galia Baltarusija sumažins rusiškų dujų vartojimą 5 mlrd. kub. metrų per metus, tai yra apie ketvirtadaliu viso metinio dujų importo.
Astravo jėgainė atidaroma Baltarusijoje tvyrant didelei įtampai po rugpjūčio 9-ąją įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Šalyje jau beveik trys mėnesiai vyksta masinės demonstracijos, per kurias 66 metų A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų, raginamas atsistatydinti. Taip pat reikalaujama, kad būtų paleisti politiniai kaliniai ir būtų surengti nauji rinkimai.
