2014 m. gruodį, kai Rusijos rublis, palyginti su doleriu, smuko 45 proc., Baltarusijos sostinės gyventojas Andrejus Kabanovas Maskvoje nusipirko du padėvėtus BMW automobilius ir sutaupė maždaug trečdalį rinkos kainos Minske, rašo „The Business Week“.
Tuomet tūkstančiai baltarusių plūstelėjo į Rusiją, bandydami išspausti naudos iš žemo rublio kurso ir atvirų sienų, rašo žurnalistas Leonidas Ragozinas.
Pablogėję Maskvos ir Vakarų santykiai, sankcijos ir Rusiją apėmusi ekonominė krizė baltarusiams suteikė daug galimybių.
Kai Maskva, atsakydama į ES sankcijas, įvedė embargą prekėms iš Vakarų, nemažai baltarusių kompanijų puolė prie aukso gyslos – ėmė klijuoti naujas etiketes ant europietiškų produktų.
Kai Maskva, atsakydama į ES sankcijas, įvedė embargą prekėms iš Vakarų, nemažai baltarusių kompanijų puolė prie aukso gyslos – ėmė klijuoti naujas etiketes ant europietiškų produktų.
Straipsnio autorius, remdamasis dviem verslininkais, aprašo schemą, kuri buvo populiari Baltarusijoje: „Vaisiai ir daržovės, išauginti ES, būdavo pakeičiami ne tokiais kokybiškais baltarusiškais analogais.
Baltarusiškos prekės kaip europietiškos buvo parduodamos Baltarusijoje, o produktai iš ES jau kaip baltarusiški keliaudavo į daug pelningesnę Rusijos rinką.“
Kita schema: sunkvežimiai su europietiškais produktais išvykdavo iš Baltarusijos į Kazachstaną, bet kažkur pakeliui, Rusijos teritorijoje, krovinys išnykdavo.
Dar vienas būdas – perdirbimas: „Šviežia norvegiška lašiša, pasūdyta Baltarusijoje, tapdavo baltarusišku produktu, net jei perdirbimo procesas būdavo tik pasūdymas.“
Tiesa, aukso laikai jau baigiasi. Dabar daugelis verslininkų jau traukiasi iš „perpakavimo“ verslo. Mat didėja teisinių problemų rizika ir mažėja Rusijos rinkos patrauklumas.
Kelionės pigiai apsipirkti taip pat baigėsi, nes sausį Baltarusijos rublio vertė, palyginti su užsienio valiutomis, smuko 30 proc. „Tai rodo milžinišką Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos“, – rašo straipsnio autorius.
Baltarusija dėl joje įvestos tvarkos, saugumo ir santykinai nedidelės korupcijos kartais pavadinama „posovietiniu Singapūru“. Tačiau „The Business Week“ Baltarusijos ekonominį kursą laiko atsilikusiu. „Rusijoje devalvacija vyko be tvirtos valiutos apribojimų, o Baltarusijos vyriausybė pasirinko patį sudėtingiausią būdą iš visų galimų“, – teigia ekonomistas Jaroslavas Romančukas.
Anot ekonomisto, Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka viešai prisiekė, kad devalvacijos ir kainų augimo nebus. O kai devalvacija tapo neišvengiama, ją atliko taip, kad valdininkams nereikėtų ištarti šio žodžio.
Iš pradžių buvo įvestas 30 proc. valiutos pirkimo mokestis. Jis vėliau buvo pamažu mažinamas iki nulio, o Baltarusijos rubliui leista susilpnėti iki dabartinės ribos.
Baltarusijos rublis ir toliau silpnės tol, kol silpnės Rusijos rublis, o A.Lukašenkos pasirinktas ekonominis kursas Baltarusiją gali paversti dar nestabilesne finansiškai nei Rusija.
Kai nuslėpti devalvaciją tapo nebeįmanoma, A.Lukašenka atleido premjerą ir Centrinio banko vadovą.
Be to, Vyriausybė kelias savaites draudė didinti maisto produktų ir kitų prekių kainas. „Kai padėtis tapo nepakeliama verslui, vyriausybė leido padidinti kainas, bet pagal sudėtingą „kainų lubų“ formulę“, – rašoma straipsnyje.
Manipuliacijos kainomis baigėsi tuo, kad sugrįžo deficito laikai. Savaitės pradžioje socialiniuose tinkluose buvo aktyviai aptarinėjama naujiena, kad Minsko centre iš parduotuvių išnyko pomidorai.
J.Romančukas mano, kad Baltarusijos rublis ir toliau silpnės tol, kol silpnės Rusijos rublis, o A.Lukašenkos pasirinktas ekonominis kursas Baltarusiją gali paversti dar nestabilesne finansiškai nei Rusija.
