Baltarusių apžvalgininkas Artiomas Šraibmanas 15min teigė, kad protestai kuriam laikui sustos, nes „nebėra akivaizdžių priežasčių protestuoti“ – pastarosiomis savaitėmis gatvėse buvo demonstruojamas solidarumas suimtiems pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose.
„Dabar visi laukia kandidatų registracijos. Jei Viktoras Babarika nebus užregistruotas, numanau, kad tai gali išprovokuoti dar vieną protestų bangą. Jei rinkimų dieną Lukašenka tradiciškai gaus 80 proc. balsų ir niekas tuo netikės, tai gali tapti dar viena protestų priežastimi“, – sakė jis.
Pirmadienį Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininkė Lidija Jermošina paskelbė, kad kampanijoje tebedalyvauja septyni pretendentai, įskaitant populiarų buvusį bankininką Viktorą Babariką ir garsaus tinklaraštininko Sergejaus Tichanovskio žmoną Svetlaną, į varžybas įsijungusią, kai buvo suimtas jos sutuoktinis. Praeitą savaitę buvo sulaikytas ir V.Babarika.
Anot apžvalgininko, visų autoritarinių režimų vykdomų represijų tikslas – atbaidyti žmones nuo tolesnių protestų, pirmiausia nubaudžiant pačius aktyviausius.
„Priežasčių protestuoti bus, tačiau valdžia parodė, kad reaguos represijomis. Negaliu prognozuoti, ar žmonės bus įbauginti, ar tas susidorojimas bus sėkmingas, kiek jis bus brutalus“, – 15min sakė A.Šraibmanas.
Žmogaus teisių centro „Viasno“ skaičiavimais, penktadienį į Minsko policijos nuovadas išvežta apie 80 žmonių, įskaitant aštuonis žurnalistus. Paryčiais po „prevencinių pokalbių“ ir protokolų surašymo dalis jų buvo paleisti. Po kelis žmonės sulaikyta ir kituose šalies miestuose, praneša „Belsat“.
Minske dalyviai suformavo gyvąją grandinę, plojimais reiškė palaikymą A.Lukašenkos varžovams, pravažiuojantys automobilių vairuotojai solidarumą rodė signalizuodami.
Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad apie politiką ėmė pasisakyti paprastai to nedarantys šou pasaulio atstovai – dainininkės Lera Jaskevič ir Palina, komikas Andrejus Skorochodas, režisierė Darja Žuk. Buvęs valstybinio kanalo laidų vedėjas feisbuke apeliavo į žurnalistų sąžinę lygindamas juos su teisėsaugos pareigūnais, be priežasčių suimančiais žmones.
Pasak A.Šraibmano, grėsmė A.Lukašenkos režimui – didžiausia nei kada nors anksčiau.
„Tačiau suprantu, kad sistema turi labai daug rezervų kalbant apie galią ir represijas. <...> Tai – iš esmės sunkiausia rinkimų kampanija, kokią Lukašenka turėjo.
Grėsmės tampa realesnės nei buvo ankstesniuose rinkimuose. Iššūkiai valdžiai dideli ir labai įvairūs: ekonominė krizė, santykiai su Rusija, krenta visuomenės pasitikėjimas, protestų judėjimas ir alternatyvūs kandidatai yra gana populiarūs.
Ar režimas išgyvens? Sunku pasakyti. Jei reikėtų lažintis, sakyčiau, kad išgyvens. Tačiau kokia to kaina? Kas bus po rinkimų? Kiek Lukašenka išsilaikys po jų? Tai lieka neatsakyti klausimai man pačiam“, – sakė A.Šraibmanas.
Išorės spaudimo pervertinti nereikėtų
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasmerkė suėmimus. „Jei Baltarusija tikrai nori pagerinti santykius su Europos Sąjunga, jis negali grįžti į situaciją su politiniais kaliniais“, – tviteryje rašė ministras.
Penktadienį Vilniuje ir keliuose kituose pasaulio miestuose vyko solidarumo su Baltarusijos opozicija akcijos, paleisti suimtus opozicijos veikėjus Minską ragino ir JAV.
Tačiau A.Šraibmanas tikino: kol kas nėra jokių įrodymų, kad A.Lukašenkai rūpi, ką pagalvos Vakarai.
„Kol kas susidorojimo brutalumas yra beprecedentis. Tai – pirmas kartas Baltarusijos istorijoje, kai susidorojimas prasidėjo dar prieš prezidento rinkimus.
Jis išprovokavo daug pareiškimų iš Vašingtono, ES, šalių narių, taip pat ir Lietuvos, tačiau (Baltarusijos) valdžia elgiasi taip, tarsi jai tai nerūpėtų. Tarptautinis spaudimas gali padaryti ribotą įtaką“, – sakė apžvalgininkas.
Pasak A.Šraibmano, A.Lukašenka norėtų balansuoti tarp Rusijos ir Vakarų, išsaugoti santykius su ES. „Tačiau jam valdžia ir jos išsaugojimas yra prioritetas. Tarptautinė reputacija yra antraeilis dalykas“, – sakė apžvalgininkas.
Remiantis nepriklausomų portalų vartotojų apklausomis, už A.Lukašenką rinkimuose balsuotų 2–3 proc. rinkėjų.
Tačiau apžvalgininkai tikina, kad jo rėmėjų skaičius – didesnis. Mokslų akademijos balandį atliktos apklausos duomenimis, prezidentu pasitikėjo 24 proc. rinkėjų. Vadinasi, visoje šalyje šis skaičius gali siekti beveik 30 proc.