P.Šeremetas, kuris buvo gimęs Minske, bet turėjo Rusijos pilietybę, buvo susprogdintas trečiadienį netoli savo namų Ukrainos sostinės centre.
44 metų reporterio, dirbusio naujienų portale „Ukrainska pravda“ nužudymas sukėlė bangas glaudžioje žurnalistų bendruomenėje krizės krečiamoje Ukrainoje.
Jis pradėjo karjerą savo gimtojoje Baltarusijoje, bet paliko tėvynę, iškilus priešpriešai su autoritariniu prezidentu Aleksandru Lukašenka. P.Šerementas išvyko dirbti į Rusiją, o vėliau – į Ukrainą.
„Jie nužudė trijų skirtingų tautų žvaigždę. Mes visi jo ilgėsimės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Baltarusijos politikos aktyvistas Vladimiras Nekliajevas, dalyvavęs laidotuvių ceremonijoje.
P.Šeremetas buvo palaidotas greta savo tėvo Minsko kapinėse po to, kai keli tūkstančiai žmonių dalyvavo gedulingose pamaldose miesto katedroje.
„Tai buvo išpuolis prieš sąžinę, teisingą žurnalistiką – išpuolis prieš mūsų profesiją“, – sakė Baltarusijos žurnalistų asociacijos narė Žana Litvina.
P.Šeremetas ryžtingai persikėlė į Ukrainą, kai 2014 metais pasitraukė iš Rusijos valstybinės televizijos, skųsdamasi spaudimu dėl savo kritiško požiūrio į Kremliaus griežtą poziciją Kijevo provakarietiškos vyriausybės atžvilgiu.
Jis įkūrė populiarų opozicijos tinklalapį „Belarusskij partizan“ (Baltarusijos partizanas), kai buvo suimtas, o vėliau deportuotas iš Baltarusijos dėl Minsko politikos kritikos.
Kijeve P.Šeremetas buvo gerbiamas už tai, kad kritikuodavo tiek Kremlių, tiek Ukrainos klaidas, padarytas po to, kai Kijevas nutraukė ryšius su Maskva per 2014 metų proeuropietišką Maidano revoliuciją, po kurios įsiplieskė prorusiškų separatistų sukilimas šalies rytuose.
Kijeve P.Šeremetas buvo gerbiamas už tai, kad kritikuodavo tiek Kremlių, tiek Ukrainos klaidas.
Ukraina prašė JAV ir Europos Sąjungos pagalbos tiriant nužudymą, kuris, anot prezidento Petro Porošenkos, galėjo būti organizuotas iš užsienio. Prezidentas ne itin stengėsi nuslėpti, kad turi omenyje Rusiją.
Šį išpuolį narpliojantys Kijevo tyrėjai kol kas nesuėmė jokių įtariamųjų.
P.Šeremeto nužudymas atgaivino niūrius prisiminimus apie įvykius prieš 16 metų, kai „Ukrainska pravda“ įkūrėjas Georgijus Gongazė buvo pagrobtas, o vėliau rastas nužudytas, nupjauta galva. Jis buvo nužudytas, kai atliko žurnalistinį tyrimą apie korupciją aukščiausiuose tuometės Ukrainos valdžios lygmenyse.
Ukrainos atsigręžimas į Vakarus po 2014 metų revoliucijos įžiebė viltis, kad žurnalistams bus užtikrinta didesnė apsauga, bet valdžia iki šio nesugebėjo tesėti savo pažadų užbaigti oligarchų įtaką žiniasklaidai.