Milicija sekmadienį nurodė tirianti tinklalapio „Hrodna.life“, rašančio daugiausiai apie įvykius penktame pagal dydį Baltarusijos mieste Gardine, numanomą ekstremistinę veiklą.
Gardino policija pažymėjo, kad šioje svetainėje buvo „skelbiama skelbiami informacijos produktai, pripažinti ekstremistiniais“, bet daugiau detalių nepateikė. „Hrodna.life“ pranešė, kad jo redaktoriaus Aliaksejaus Šota kelias valandas išbuvo milicijos skyriuje, bet vėliau buvo paleistas. Pareigūnai taip pat atliko kratą jo namuose ir paėmė kompiuterio diskus.
A.Šota bendradarbiavo su populiariausiu Baltarusijos naujienų portalu Tut.by, kurį valdžią anksčiau šį mėnesį užblokavo ir sulaikė 15 jo darbuotojų.
Kai buvo paleistas, A.Šota sakė Tut.by, jog jį apklausė dėl praeitą pirmadienį „Hrodna.life“ paskelbto straipsnio, prie kurio pridėtoje vienoje nuotraukoje matyti vieno platformos „Telegram“ kanalo, Baltarusijoje pripažinto „ekstremistiniu“, neryškus vandens ženklas.
Spaudimas režimo oponentams suintensyvėjo prieš savaitę, kai buvo sulaikytas disidentas žurnalistas Romanas Protasevičius ir jo draugė, skridę oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvu, pakeliui iš Atėnų į Vilnių priverstinai nutupdytu Minsko oro uoste dėl tariamos sprogdinimo grėsmės.
Vakarų šalys šį incidentą griežtai pasmerkė kaip orlaivio užgrobimą ir pareikalavo, kad A.Protasevičius ir jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Soija Sapega, būtų paleisti. Europos Sąjunga uždraudė skrydžius iš Baltarusijos ir paragino aviakompanijas vengti naudotis šios šalies oro erdve.
A.Protasevičius kaltinamas organizavęs masinius neramumus. Už tai jam gali būti skirta iki 15 metų įkalinimo.
66 metų A.Lukašenka, jau daugiau nei du dešimtmečius valdantis Baltarusiją geležiniu kumščiu, bando užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą, imasi represijų, persekioja savo oponentus ir naudoja smurtą prieš disidentus.
A.Lukašenkai ir jo bendražygiams Vakarai jau įvedė sankcijų dėl susidorojimo su taikiais protestuotojais po praėjusio rugpjūčio rinkimų, per kuriuos jis pasiskelbė užsitikinęs šeštą kadenciją. Vakarų demokratijos ir opozicija tą balsavimą laiko suklastotu.
Per kelis mėnesius trukusius protestus milicija sulaikė daugiau kaip 30 tūkst. žmonių. Žiemą opozicijos demonstracijos nuslopo, bet valdžia tęsė griežtus veiksmus prieš opozicijos šalininkus ir nepriklausomus žurnalistus.
