Tiriant teroro aktą, įvykdytą Minsko metropolitene 2011 metų balandį, taip pat sprogimus Minske 2008 metais ir Vitebske 2005 metais pateikti kaltinimai dviem Baltarusijos piliečiams – Vladui Kovaliovui ir Dmitrijui Konovalovui, pranešė žurnalistams Baltarusijos generalinio prokuroro pavaduotojas Andrejus Švedas.
Atsakydamas į klausimą, ar gresia kaltinamiesiems mirties bausmė, A.Švedas sakė, kad bausmę nustatys teismas. „Sunkiausio straipsnio „terorizmas“ sankcijos numato tarp kitų bausmių ir mirties bausmę“, – pridūrė jis.
„Per protingai trumpą terminą tyrimo grupė, VRM ir VSK operatyviniai darbuotojai atliko didžiulį ir kruopštų darbą. Gautais įrodymais pagrįstas kaltinimas dviem Baltarusijos piliečiams – Vladui Kovaliovui ir Dmitrijui Konovalovui“, – pažymėjo A.Švedas.
„Kovaliovui pateiktas kaltinimas dėl „daugiau kaip 15 epizodų neteisėtų veikų, susijusių su dalyvavimu teroro akte Minsko metropolitene, neteisėta sprogiųjų medžiagų apyvarta, nepranešimu apie nusikaltimą, nusikaltimo įrankių slėpimu“, – pranešė generalinio prokuroro pavaduotojas. Sunkiausio straipsnio „terorizmas“ sankcijos numato tarp kitų bausmių ir mirties bausmę.
„Konovalovui pateiktas kaltinimas dėl daugiau kaip 30 epizodų nusikalstamų veikų, tarp jų dėl keturių terorizmo aktų, neteisėtų veiksmų su sprogiosiomis medžiagomis, itin piktybiško chuliganizmo, tyčinio turto sugadinimo visuomenei pavojingu būdu“, – pridūrė jis.
A.Švedas taip pat pažymėjo, kad nuo tyrimo veiksmų pradžios įtariamiesiems „buvo užtikrinta teisė į gynybą“.
„Susipažinę su baudžiamosios bylos medžiaga kaltinamieji ir jų gynėjai prašymų, skundų ir pareiškimų nepateikė“, – patikslino generalinio prokuroro pavaduotojas.
Pasak A.Švedo, teroro akto, įvykdyto Minsko metropolitine 2011 metų balandį, taip pat sprogimų 2008 metais Minske ir 2005 metais Vitebske parengtinis tyrimas baigtas, „šiandien baudžiamoji byla perduota prokurorui nusiųsti į teismą“.
Baudžiamąją bylą dėl teroro aktų sudaro daugiau kaip 550 tomų. Kaip patikslino A.Švedas, manoma, kad baudžiamoji byla bus nusiųsta į šalies Aukščiausiąjį teismą.
2005 metų rugsėjo 14 ir 22 dienomis Vitebske buvo susprogdinti savadarbiai sprogstamieji įtaisai. Pirmiausia visuomeninio transporto stotelėje sprogo alaus skardinė, pridėta metalinių daiktų. Tada apsieita be nukentėjusiųjų. Vėliau toks pats įtaisas buvo susprogdintas jaunimo diskotekoje Vitebsko centre, nukentėjo maždaug 50 žmonių, niekas nežuvo.
Dėl incidentų Baltarusijos prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą pagal straipsnį „pasikėsinimas nužudyti chuliganišku būdu“. Pagal įtarimą sprogimo organizavimu Vitebske buvo sulaikyti penki žmonės, bet piktadarys nebuvo surastas.
2008 metų liepos 3 dieną švenčiant Nepriklausomybės dieną Minske buvo susprogdintas įtaisas, užmaskuotas vaisių sulčių pakete, į kurį buvo pridėta metalinių varžtų ir veržlių. Nukentėjo 55 žmonės, 47 buvo paguldyti į ligonines. Tada buvo rastas dar vienas sprogstamasis įtaisas, kuris nesuveikė.
Šis atvejis buvo kvalifikuotas kaip „chuliganizmas“. Po sprogimo beveik iš visų Baltarusijos gyventojų vyrų buvo paimti pirštų atspaudai. Aktyviai buvo tiriama versija, kad su bombos sprogimu susijusi Baltarusijos opozicija. Kaltininkai nebuvo nustatyti.
2011 metų balandžio 11 dieną Minsko metropoliteno stotyje „Oktiabrskaja“ įvyko galingo savadarbio įtaiso sprogimas. 15 žmonių žuvo, daugiau kaip 200, tarp jų trys Rusijos piliečiai, nukentėjo. Dėl sprogimo buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Baltarusijos BK 289 str. 3 d. (terorizmas).
Jau po dienos Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad teroro aktas išaiškintas. Dviem Baltarusijos piliečiams buvo pateiktas kaltinimas terorizmu. Be to, šioje byloje dar vienas asmuo kaltinamas pagal 285 str. – neteisėta sprogiųjų medžiagų apyvarta.
Baltarusijos generalinio prokuroro pavaduotojas Andrejus Švedas balandį nenurodė kaltinamųjų pavardžių, tik pažymėjo, kad jie 1986 metais gimę Vitebsko gyventojai, draugauja nuo mokyklos ir augo viename kieme“.
Pasak A.Švedo, piktadariai įvykdė teroro aktą iš anksto susitarę, siekdami destabilizuoti padėtį ir viešąją tvarką šalyje.
„Tyrėjai neturi duomenų, kad pagal šiuos teroro faktus būtų užsakovų ir organizatorių. Motyvą mes nustatėme – jis susijęs su kaltinamųjų asmenybėmis“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.
