Portalas „Belsat“ pasakoja, ką reikia žinoti apie karines pratybas „Sąjunginis ryžtas 2022“.
Karo šmėkla
Nuo 2021 metų lapkričio Rusija pasienyje su Ukraina telkia savo kariuomenę: kai kuriais skaičiavimais, dabar ten sutelkta apie 140 tūkst. karių. Vakarų ir Ukrainos žvalgyba mano, kad Kremlius planuoja plataus masto invaziją ir tam gali būti panaudota Baltarusijos teritorija.
Karių sutelkimą pasienyje Kremlius pirmiausia vertina kaip spaudimo Vakarams svertą. Rusija reikalauja, kad NATO suteiktų garantijas, jog nesiplės į Rytus ir niekada nepriims į NATO Ukrainos ir Sakartvelo. Taip pat reikalaujama, kad NATO sumažintų savo karinius pajėgumus Rytų Europoje. Rusija taip pat spaudžia, kad Ukraina įvykdytų jai naudingus Minsko susitarimus dėl Maskvos remiamų separatistų valdomų Donbaso teritorijų ateities.
Tačiau JAV ir NATO atmetė pagrindinius Rusijos prezidento Vladimiro Putino ultimatumo punktus. Kremlius pažadėjo, kad jei susitarimas neįvyks, jie „imsis atsakomųjų karinių-techninių priemonių“, taip pat neatmetė, kad „kas nors norėtų išprovokuoti karinius veiksmus“. Tačiau tuo pat metu niekas nežino, ar Rusija tikrai pasiruošusi pradėti didelį karą, ar kariuomenės sutelkimas pasienyje tėra blefas.
Baltarusijos kontekstas
Baltarusija neslepia, kad neplaninės pratybos „Sąjunginis ryžtas 2022“ yra susijusios su dabartine krize aplink Ukrainą. Tuo pačiu, kuo arčiau manevrų, tuo ryškesnę antiukrainietišką orientaciją įgavo oficialioji retorika. Neseniai duodamas interviu Rusijos propagandistui Vladimirui Solovjovui faktinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pripažino, kad šios pratybos gali būti nukreiptos prieš Ukrainą, „jei reikės“. Jis taip pat pareiškė manantis, kad smogti Ukrainai (ir raketos smūgiu, ir „ne tik“) yra priimtina tuo atveju, jei būtų peržengtos „raudonosios linijos“.
Vasario 3 dieną kilo diplomatinis skandalas: A.Lukašenkos režimas apkaltino Kijevą esą pažeidus Baltarusijos oro erdvę, į kurią įskridęs Ukrainos bepilotis orlaivis buvo numuštas.
Ukraina šią informaciją paneigė ir patikino, kad bepiločių orlaivių nenaudoja. Vėliau žurnalistai išsiaiškino, kad dronas iš tiesų buvo rusiškas ir jis galėjo atkeliauti iš Baltarusijos teritorijos. Tačiau valdžia pasinaudojo šiuo incidentu, kad padidintų militaristinę isteriją ir naujas propagandines atakas prieš Ukrainą. Baltarusijos Saugumo Taryba pabrėžė, kad dabar pietų kryptį vertina „kaip grėsmę šalies saugumui“.
Anksčiau JAV atstovai pareiškė, kad bendros Baltarusijos ir Rusijos pratybos gali tapti priedanga atakuojant Ukrainą iš šiaurės. Vasario 1 dieną Valstybės departamentas įsakė iš Baltarusijos išvežti amerikiečių diplomatų šeimas. Ukrainos gynybos ministerija praėjusią savaitę pareiškė, kad „puolimas iš Baltarusijos pusės turi mažiausią rizikos lygį“, tačiau pradėjo savo pratybas skirtinguose šalies regionuose vasario 10–20 dienomis.
Pratybų legenda
Pratybų „Sąjunginis ryžtas 2022“ legenda numato didelio regioninio karo modeliavimą. Baltarusija ir Rusija (pratybų terminologijoje tai yra šiaurinės „Polesės Respublika“ ir „Šiaurės federacija“) stoja į kovą su NATO šalimis ir Ukraina (vakarinės šalys „Neris“, „Pomorija“, „Klopija“ ir „Dneprovijos Respublika“).
Pratybų scenarijuje naudojamas įprastas propagandinis diskursas. Bet visos užuominos ir analogijos labai lengvai iššifruojamos. Karas prasideda, nes „vakariečiai“ nori nuversti „Polesės respublikos“ vadovybę, reikalauja paleisti politinius kalinius, nutraukti „kėsinimąsi į demokratines teises ir laisves“ ir perduoti valdžią „tikriesiems lyderiams“. Po to, kai „Polesės Respublika“ atsisako vykdyti šiuos reikalavimus, prasideda karinė agresija. Pagal šią legendą „Dneprovijos Respublika“ laikomas „vakariečių“ kontroliuojama valstybe.
Kur vyksta pratybos?
Iš pradžių karinė vadovybė paskelbė, kad pratybos vyks penkiuose poligonuose: „Obuz-Lesnovskij“, „Brestskij“, „Domanovskij“ (visi trys yra Bresto srityje), „Gožskij“ (Grodino sritis) ir„ Osipovičskij“ (Mogiliovo sritis). Taip pat buvo planuojama pratybose panaudoti keturis aerodromus: Baranovičiuose, Lunince, Lydoje, Mačuliščiuose.
Tačiau nuo pat pradžių Rusijos kariai buvo pastebėti vietose, kur netoliese nebuvo poligonų ir kitos karinės infrastruktūros, oficialiai deklaruotos pratyboms. Pirmiausia kalbame apie Gomelio sritį, kur Rusijos kariuomenė pradėjo telktis 50 km spinduliu nuo sienos su Ukraina.
Rečicos ir Jelsko apylinkėse buvo dislokuoti kariai ir įranga iš Rusijos – ten, be kita ko, buvo pastebėtos raketų sistemos „Iskander“, galinčios nešti branduolines galvutes, ir daugkartinio paleidimo raketų sistemos „Uragan“. Rusijos kariuomenės koncentracija stebima 10 km nuo Gomelio – apleistoje SSRS strateginės aviacijos karinėje bazėje netoli Ziabrovkos kaimo. Radijo „Svoboda“ duomenimis, kariškiai buvo pastebėti ir miškuose prie Dimomerkos kaimo, Lojevskio rajone, vos 25 km nuo Ukrainos Černigovo miesto.
Vietos valdžia vis dėlto buvo priversta pripažinti, kad kariškių manevrai vyks ir Gomeliosrityje, priešingai, nei iš pradžių teigė Gynybos ministerija. Vasario 7–8 dienomis Narovliansko, Lelčicko ir Jelsko rajonų vykdomieji komitetai įspėjo gyventojus, kad tam tikrose vietose vyks kariškių pratybos. Visi trys rajonai ribojasi su Ukraina.
Vasario 8 dieną Gynybos ministerijos kanale „Telegram“ pasirodė informacija, kad vasario 15 dieną Poleskij vietovėje (Bresto sritis, netoli nuo Ukrainos sienos) įvyks kovinis taktinių raketų sistemos „Točka“ paleidimas. Anksčiau šios vietos irgi nebuvo pratybų žemėlapyje.
Kiek karių dalyvauja manevruose
Vis dar nežinoma, kiek Rusijos kariškių atvyko į Baltarusiją ir kiek Baltarusijos karių dalyvauja pratybose.
Karinė vadovybė pratybas vadino „solidžiomis“ ir „didelėmis“, kalbėjo apie „gana didelio kontingento“ pergrupavimą ir būtinybę „pritraukti visą valstybės karinės organizacijos potencialą“. Tačiau konkretūs skaičiai nebuvo paskelbti.
Rusijos ir Baltarusijos generolai tvirtino, kad pratybų dalyvių skaičius neviršys parametrų, apie kuriuos reikia pranešti pagal 2011 metų Vienos dokumentą (pratybose turėtų dalyvauti ne daugiau nei 9 ar 13 tūkst. karių). Tačiau šie teiginiai daugeliui kelia abejonių. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Rusija į Baltarusiją dislokavo apie 30 tūkst. karių. Jis tai pavadino didžiausiu karių dislokavimu Baltarusijoje nuo Šaltojo karo laikų. 30 tūkst. karių skaičių minėjo ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kai kurių nepriklausomų ekspertų skaičiavimai buvo daug kuklesni – apie 10–13 tūkstančių Rusijos karių. Tačiau iš tikrųjų visi sutinka, kad mastas yra precedento neturintis – anksčiau per didžiausias bendras pratybas „Zapad“ Baltarusijoje buvo dislokuota ne daugiau kaip 2,5 tūkst. Rusijos karių.
Kokias pajėgas Rusija permetė į Baltarusiją
Dar vienas šių pratybų bruožas buvo tai, kad į Baltarusiją buvo perkelti Rytų karinės apygardos daliniai iš Tolimųjų Rytų. Paprastai į pratybas Baltarusijoje atvyksta kariškiai iš europinės Rusijos dalies.
Oficialiai buvo nurodyti tik kai kurie iš Tolimųjų Rytų perdislokuoti padaliniai. Pavyzdžiui, iš karto buvo pranešta apie ketinimą į šalį išsiųsti du priešlėktuvinės raketų sistemos S-400 divizionus ir priešlėktuvinių raketų bei pabūklų divizioną „Pantsir-S“, vėliau pranešta apie Ramiojo vandenyno laivyno jūrų pėstininkų permetimą į Baltarusiją. Tačiau dauguma karinių dalinių ir ginklų tipų nebuvo nurodyti.
„Conflict Intelligence Team“ tyrėjai, be kita ko, remdamiesi karių artimųjų žinutėmis socialiniuose tinkluose, pažymėjo, kad į Baltarusiją galėjo būti pasiųsti ir 14-osios specialiųjų pajėgų brigados, 104-osios valdymo brigados, 165-osios artilerijos brigados, 38-osios motorizuotų šaulių brigados, 16-osios radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos brigados kariai.
Karinės vadovybės pareiškimai dėl kariuomenės ir įrangos sudėties dažniausiai buvo manipuliuojantys. Pavyzdžiui, Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas kalbėjo tik apie karinio personalo perkėlimą iš Rytų karinės apygardos. Tačiau tuomet Baltarusijoje buvo pastebėti 98-osios gvardijos desantininkų divizijos kaiai (vadinamieji Ivanovo desantininkai), priklausantys Vakarų karinei apygardai. Kalbėdamas apie aviaciją, A.Fominas iš pradžių kalbėjo tik apie 12-os naikintuvų Su-35 perdislokavimą, tačiau vėliau tapo žinoma ir apie atakos lėktuvus Su-25SM.
Pastebėtina, kad ruošiantis pratyboms Baltarusijoje lankėsi aukščiausi Rusijos generolai. Sausio pabaigoje į Baltarusiją atvyko Rytų karinės apygardos vadas generolas pulkininkas Aleksandras Čaiko (šalyje išbuvo mažiausiai iki vasario 3 d., bet gali būti, kad čia ir dabar). Vasario 3 dieną Baltarusijoje lankėsi Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu – inspektavo pasirengimą pratyboms ir asmeniškai stebėjo vieną iš epizodų „Brestskij“ poligone.
-
Lietuvos kariuomenė padidino parengties lygį dėl pratybų Baltarusijoje
-
Kremlius: Rusijos pajėgos po karinių mokymų paliks Baltarusiją
-
Baltarusijoje dislokuotos oro erdvės gynybos sistemos S-400 pradėjo „kovinį budėjimą“
-
Rusija ir Baltarusija pradėjo bendrų karinių pratybų aktyviąją dalį
-
Ukraina: Rusijos ir Baltarusijos pratybomis daromas psichologinis spaudimas
O vasario 9 dieną į Baltarusiją kontroliuoti pratybų atskrido Rusijos Generalinio štabo viršininkas, armijos generolas Valerijus Gerasimovas, suvaidinęs svarbų vaidmenį kare Donbase ir Krymo aneksijoje. Ukrainoje jis laikomas „agresyvaus karo ideologu“.
Ar Rusijos kariuomenė liks Baltarusijoje
Tuo tarpu Vokietijos nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“ pabandė atsakyti į klausimą, ar po pratybų Rusijos kariuomenė liks Baltarusijoje.
Baltarusijos generalinis štabas pranešė, kad po pratybų Rusijos kariuomenė paliks respubliką. Kaip po vizito rašė Vakarų spauda, po vasario 7 dieną Maskvoje vykusių pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, esą V.Putinas sutiko po pratybų iš Baltarusijos išvesti Rusijos kariuomenę.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vasario 8 dieną pažadėjo, kad Rusijos „kariai grįš į savo nuolatinės dislokacijos vietas“. Kas bus su į Baltarusiją atgabenta technika, nepranešama. A.Lukašenka anksčiau yra pareiškęs, kad Minskas norėtų įsigyti modernios rusiškos ginkluotės, įskaitant S-400 sistemas.
Ekspertai teigia, kad Rusija gali atitraukti karius, bet palikti dalį atgabentos technikos. Tai būtų didelė grėsmė, nes žmones permesti galima daug greičiau nei karinę techniką.
