„Konstitucinio teismo atsakyme pranešama, kad yra specialiai įgaliotos institucijos, turinčios teisę kreiptis į Konstitucinį teismą, ir tik pagal jų kreipimąsi pateikiama išvada, ar normatyviniai teisės aktai atitinka konstituciją“, – informuoja teisių gynėjai.
Liubovė Kovaliova kreipėsi KT, prašydama priimti sprendimą dėl pripažinimo nekonstitucine Bausmės vykdymo kodekso nuostatos, kuri nenumato mirties bausmės vykdymo sustabdymo tuo atveju, kai paduotas individualus pranešimas į JT žmogaus teisių komitetą ir jis įregistruotas.
Todėl juristas ir teisių gynėjas Romanas Kisliakas pareiškė, jog nesutinka su Konstitucinio teismo pozicija, pažymėdamas, kad L.Kovaliava kreipėsi į teismą, prašydama padaryti ne išvadą, o būtent sprendimą, ir tokia praktika yra.
„Konstitucinis teismas pagal piliečių pareiškimus priima sprendimą, kur pateikiamas atskirų sferų įvertinimas dėl to, ar jos atitinka konstituciją ir tarptautinius teisės aktus“, – pareiškė teisių gynėjas.
Nuteistojo motina kreipėsi į šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką, vyriausybę, parlamentą ir Aukščiausiąjį Teismą, prašydama pateikti į Konstitucinį teismą siūlymą išnagrinėti klausimą, kad neatitinka konstitucijos ir tarptautinės teisės aktų nuostata Bausmės vykdymo kodekse dėl kreipimosi į tarptautines tyrimo institucijas ir nagrinėjimo jose“.
V.Kovaliovas ir D.Konovalovas buvo pripažinti kaltais dėl teroro aktų organizavimo Minsko metropolitene 2011 metų balandžio 11 dieną, per Nepriklausomybės dieną 2008 metais liepos 3-čiąją ir Vitebske 2005 metais.
V.Kovaliovas savo kaltės nepripažino ir padavė prezidentui prašymą suteikti malonę. D.Konovalovas, kuris pripažino kaltę dėl teroro aktų 2008 ir 2011 metais, malonės prašymo nepadavė.
2011 metų balandžio 11 dieną Minsko metropoliteno stotyje „Oktiabrskaja“ suveikė galingas savadarbis sprogdinimo įtaisas. 11 žmonių žuvo iš karto, dar keturi mirė ligoninėse. Iš viso nukentėjo daugiau kaip 300 žmonių.
