„Tradicinių eitynių – „Černobylio kelio“ – organizatoriai dieną prieš numanomą akcijos datą informavo, kad nusprendė atsisakyti tradicinių eitynių ir mitingo“, – pranešė „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ baltarusių redakcija.
Vietoje „Černobylio kelio“ organizatoriai siūlo dalyvauti „Černobylio savaitėje“ – Černobylio atominės elektrinės avarijos metinėms skirtuose renginiuose.
Minsko miesto vykdomasis komitetas leido balandžio 26 dieną surengti tradicinę baltarusių opozicijos akciją „Černobylio kelias“, bet pareiškėjai neturi lėšų teisėsaugos institucijų darbui akcijos metu apmokėti.
Minsko vykdomasis komitetas pareikalavo apmokėti milicijos darbą per akciją ir pareiškė, kad atleisti nuo apmokėjimo nenumatyta.
„Černobylio kelio“ organizacinis komitetas savo ruožtu pareiškė, kad jam reikalavimas apmokėti iš valstybės biudžeto finansuojamos milicijos darbą yra nepriimtinas, nes tai būtų dvigubas jos darbo apmokėjimas.
Baltarusijos vyriausybė šių metų pradžioje patvirtino apmokėjimo už viešosios tvarkos saugojimo paslaugas ir išlaidas, susijusias su medicinos paslaugų teikimu bei teritorijos valymu po joje įvykusios masinės akcijos, tvarką.
„Černobylio kelią“ baltarusių opozicija kasmet rengdavo per Černobylio branduolinės katastrofos metines. Anksčiau eitynėse dalyvaudavo daug žmonių, bet pastaraisiais metais dalyvių sumažėjo – kartais opozicijai pavykdavo sukviesti ne daugiau kaip 500 žmonių. Didžiausios eitynės vykdavo 10-ojo dešimtmečio viduryje, kai „Černobylio kelyje“ dalyvaudavo iki 30 tūkst. žmonių.
1986 metų balandžio 26-ąją per saugumo patikrinimą sprogo apie 100 km į šiaurę nuo Kijevo esančios Černobylio elektrinės ketvirtasis reaktorius. Į atmosferą pakilę radioaktyvių teršalų debesys užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos – teritorijas nuo Švedijos iki Graikijos. Jėgainės teritorijoje žuvo apie 30 žmonių, dar keli tūkstančiai galėjo mirti nuo spinduliuotės Ukrainoje bei kaimyninėse Baltarusijoje ir Rusijoje.
Baltarusijoje radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršta 23 proc. teritorijos. Šioje šalies dalyje buvo 3678 miestai ir kaimai. Baltarusija buvo paskelbta ekologinės nelaimės zona.
Černobylio katastrofa laikoma didžiausia atominės energetikos istorijoje, pareikalavusia daugiausiai žmonių aukų ir padariusia didžiausių ekonominių nuostolių.