Kaip nurodoma Sviatlanos Cichanouskajos atstovės spaudai Anos Krasulinos pranešime spaudai, opozicijos lyderė su vizitu lankosi Stokholme, kur antradienį susitiko su Švedijos užsienio reikalų ministre Ann Linde, opozicijos lyderiu Ulfu Kristerssonu, švedų nevyriausybinių organizacijų atstovais ir baltarusių diaspora.
Per susitikimą su užsienio reikalų ministre S.Cichanouskaja paragino Švediją palaikyti individualias ir ekonomines sankcijas žmonėms, klastojusiems rinkimų rezultatus ir vykdžiusiems represijas, kompanijoms, susijusioms su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, ir valstybinėms įmonėms, dėl streikų atleidžiančioms darbuotojus.
Tikimasi, kad jau ketvirtadienį ES svarstys reikšmingą sankcijų išplėtimą ir finansinę paramą baltarusių pilietinei visuomenei. Kalbama apie 24 mln. eurų pagalbą Baltarusijos pilietinei visuomenei ir 3,5 mln. eurų nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms bei represijų aukoms.
Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A.Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.
ES dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš protestuotojus jau taiko sankcijas daugiau kaip pusšimčiui Minsko režimo pareigūnų, tarp jų A. Lukašenkai.
S.Cichanouskaja ir A.Linde taip pat aptarė paramos Baltarusijai programų pertvarkymą, kad Švedijos ir ES finansinė parama atitektų pilietinei visuomenei, o ne režimui.
Rugpjūčio mėnesį Švedija pristabdė bendradarbiavimą su Baltarusijos valstybinėmis struktūromis ir svarsto galimybę skirti papildomą finansinę paramą studentams, žurnalistams, teisių gynėjams ir politinių kalinių šeimoms. 2020 metais Švedija skyrė Baltarusijai10 mln. eurų pagalbą.
Interviu Švedijos žiniasklaidai S.Cichanouskaja paragino privačias Europos kompanijas persvarstyti kontraktus su baltarusių partneriais ir palaikyti kovojančius už laisvę. Ji taip pat paragino Europos bankus atsisakyti bendradarbiavimo su Baltarusijos valstybiniais bankais „Belarusbank“ ir „Belagroprombank“.
Kadangi sausio 1 dieną Švedija perims pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), per susitikimą buvo aptarinėjama galimybė vykdyti ataskaitos dėl ESBO Maskvos mechanizmo rekomendacijas, atlikti tarptautinį nusikaltimų tyrimą ir, taip pat, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) dalyvavimas nagrinėjant nusikaltimus žmoniškumui.
S.Cichanouskaja paragino Stokholmą aktyviau veikti ESBO, kad būtų sukurta būtina platforma režimo atstovų ir demokratinės visuomenės deryboms. „Mes toliau spaudžiame režimą, bet taip siekiame tik priversti jį sutikti su dialogu. Vienintelė dialogo nenorinti šalis yra Lukašenka“, – sakė opozicijos lyderė.
Vėliau S.Cichanouskaja susitiko su parlamentaru, Nuosaikiosios partijos lyderiu U.Kristerssonu, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir baltarusių diaspora, kuri aktyviai skleidė informaciją apie terorą Baltarusijoje ir bendravo su švedų parlamentarais.
Susitikime su diaspora S.Cichanouskaja ragino rašyti laiškus Baltarusijos politiniams kaliniams: „Pati paprasčiausia parama – siųsti laiškus politiniams kaliniams, bent kartą per savaitę. Juos labai įkvepia iš užsienio gauti laiškai. Prašom pareiti vakare namo ir parašyti vieną laišką. Siarhejus Cichanouskis ir kiti sąžinės kaliniai labai dėkingi jums už šiuos pranešimus.“
Planuojama, kad trečiadienį baltarusių opozicionierė susitiks su švedų premjeru Stefanu Lofvenu ir vyriausybinės Švedijos tarptautinės plėtros rėmimo agentūros („Sida“) generaline direktore Carin Jamtin.
