Diskusijoje dalyvavusi Tatjana Karatkevič 2015-aisiais kandidatavo į Baltarusijos prezidento postą ir liko antra. Opozicionierė save apibūdino „kaip vienintelę prezidento rinkimuose dalyvavusią kandidatę, kuri nebuvo įkalinta“.
2010-aisiais T.Karatkevič su bendraminčiais įkūrė pilietinę kampaniją „Sakyk tiesą“, prisidedančią prie demokratijos šalyje, dažnai vadinamoje paskutine Europos diktatūra, stiprinimo.
Diskusijoje apie Baltarusijos opoziciją kalbėjo ir seimo narys Laurynas Kasčiūnas bei TSPMI lektorius, organizacijos „Freedom House“ vadovas Vytis Jurkonis.
Teigiami pokyčiai
Anot T.Karatkevič, pagrindinis organizacijos „Sakyk tiesą“ tikslas – „paversti Baltarusiją demokratiška efektyvia valstybe“. Todėl jos atstovai stengiasi į politinį šalies gyvenimą – tiek regiono, tiek valstybiniu lygiu – įtraukti kuo daugiau žmonių.
Opozicionierė tikina, kad baltarusius stipriai veikia Ukrainos faktorius, jie stebi šalyje vykstančius pokyčius.
„Didžiausias mūsų pasiekimas yra tas, kad ne tik eiliniai žmonės, bet ir valdžia suprato, jog reikia pokyčių“, – džiaugėsi T.Karatkevič ir pridūrė, kad 2016 m. vykusių rinkimų metu į Baltarusijos parlamentą buvo išrinkti du „Sakyk tiesą“ atstovai.
T.Karatkevič: „Mūsų politinis gyvenimas – neprognozuojamas. Vieną rytą atsibudęs sužinai, kad buvo išleistas naujas įstatymas ar dekretas. Tai – griežtos rankos politikos rezultatas.“
Opozicija daug vilčių deda ir į 2018-ųjų savivaldos rinkimus.
„Mūsų politinis gyvenimas – neprognozuojamas. Vieną rytą atsibudęs sužinai, kad buvo išleistas naujas įstatymas ar dekretas. Tai – griežtos rankos politikos rezultatas.
Be to, mūsų valstybės pareigūnai turi labai skirtingo lygio motyvaciją“, – dvi didžiausias Baltarusijos politinės sistemos problemas įvardijo „Sakyk tiesą“ atstovė.
T.Karatkevič pridūrė, kad dažnai regioniniame lygmenyje dirbančių žmonių pozicija prieštarauja oficialios valdžios pozicijai, todėl jie, patys to nesuprasdami, dirba opozicijos naudai.
Opozicionierės teigimu, nors Baltarusijoje ligi šiol nebuvo sąžiningo balsavimo, jos atstovaujamo judėjimo nariai nusprendė dalyvauti kiekvienuose rinkimuose ir tokiu būdu pakeisti jų sistemą bei kultūrą.
„Negalima sakyti, kad pokyčiai nevyksta. Mes galime dalyvauti rinkimuose, mūsų judėjimas „Sakyk tiesą“ buvo užsiregistruotas kaip organizacija – tai jau yra daug.
Grįžo kai kurie opoziciniai laikraščiai, atsirado kitos dialogo platformos, pavyzdžiui, ministerijų lygmenyje. Į jas kviečiami ekspertai, jiems suteikiama teisė pasisakyti. Tačiau mums tų pokyčių neužtenka“, – sakė T.Karatkevič.
Opozicionierė pripažino, kad, kalbėdama viešai, ji niekada nemini prezidento Aliaksandro Lukašenkos pavardės. „Nutarėme, kad visada reikia pristatyti alternatyvą. Tačiau ji turi būti nukreipta ne į asmenį, o į idėją“, – sakė ji.
T.Karatkevič pridūrė, kad Baltarusijai labai svarbu, jog Lietuva pripažįsta bendrą šalių istoriją. „Oficiali valdžia Baltarusijos istoriją skaičiuoja nuo sovietinių laikų. „Sakyk tiesą“ programoje teigiama, kad Baltarusija turi ilgą valstybingumo istoriją, siekiančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus“, – tikino opozicionierė.
Baltarusija – Rusijos įkaitė
V.Jurkonis mano, kad demokratijos situacija Azerbaidžane ar Rusijoje – kur kas blogesnė nei Baltarusijoje. Jis tikino esąs linkęs šalį vadinti „minkštu režimu“, o ne „paskutine Europos diktatūra“.
„Valstybei (Baltarusijai – red.) priklauso 70 proc. ekonomikos. Jei peržengsi raudoną liniją, skrisi iš universiteto. Jei liniją peržengsi dar kartą, iš darbo skris tavo tėvai. Žmonės Briuselyje to nesupranta: juk nėra sumuštų ar įkalintų žmonių“, – apie demokratijos trūkumą Baltarusijoje kalbėjo V.Jurkonis.
TSPMI lektorius tikino neabejojantis, kad „Baltarusija ir Baltarusijos pareigūnai yra Rusijos įkaitai“.
L.Kasčiūnas: „Šitos pamokos, kuri pasikartojo jau 4–5 kartus, problema yra ta, kad ne mes, ES, žaidžiame su Lukašenka, o jis žaidžia su ES.“
Jis piktinosi, kad Vakarai neišmoko ankstesnių pamokų ir vis dar bando suteikti šansą nedemokratiškam A.Lukašenkai.
Jam antrino L.Kasčiūnas, manantis, kad idėja pasikviesti A.Lukašenką į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą – „neišmokta pamoka“.
„Šitos pamokos, kuri pasikartojo jau 4–5 kartus, problema yra ta, kad ne mes, ES, žaidžiame su Lukašenka, o jis žaidžia su ES“, – teigė Seimo narys.
L.Kasčiūno manymu, Rusija A.Lukašenką ir jo režimą galėtų nuversti per pusę metų. „Užtenka padvigubinti dujų kainą, nutraukti naftos tranzito schemas, apriboti nuo Rusijos priklausomą prekybą“, – sakė jis.
Seimo narys pridūrė, kad dažnai klaidingai manoma, jog A.Lukašenka susipyko su Vladimiru Putinu: nors prezidentai asmeniškai vienas kito nemėgsta, struktūriškai A.Lukašenka – Rusijai pats tinkamiausias lyderis.
„Lukašenka – Rusijos gubernatorius, šiek tiek laisvesnis nei kiti gubernatoriai, – mano L.Kasčiūnas. – Jis brangiai pardavinėja (Baltarusijos – red.) objektus, už tai gauna geras dujų kainas ir prekybos sąlygas, dotacijas ekonomikai. Tačiau XXI a. jis negalėtų egzistuoti savarankiškai.“
T.Karatkevič paminėjus, kad oficiali Baltarusijos opozicijos pozicija – „laikytis funkcinio neutraliteto“, V.Jurkonis išsakė priešingą nuomonę.
V.Jurkonis: „Kalbėti apie neutralią Baltarusiją – visiškas sąmonės pakrikimas. Baltarusija niekada nebuvo, nėra ir valdant Lukašenkai nebus neutrali valstybė.“
„Kalbėti apie neutralią Baltarusiją – visiškas sąmonės pakrikimas. Baltarusija niekada nebuvo, nėra ir valdant Lukašenkai nebus neutrali valstybė.
Labai daug baltarusių ekspertų kalba apie suomišką modelį, tačiau tai – visiška nesąmonė. Baltarusijoje yra kariniai objektai, (ji priklauso) karinei sąjungai, Astravo atominė elektrinė tam tikra prasme yra apynasris“, – teigė VU TSPMI lektorius.
Pasak V.Jurkonio, Briuselyje dažnai deklaruojama, kad Baltarusijos opozicija palaiko Astravo AE statybas.
„Opozicija laikosi gana bendros nuomonės: jei įmanoma sustabdyti jos statybas, reikia tai padaryti. Reikia kviesti ekspertus, turi būti atlikti adekvatūs šios jėgainės įvertinimai. Mes suprantame, kad tokios jėgainės statybos neužtikrina energetinės nepriklausomybės – jos užtikrina energetinę priklausomybę iš kitos pusės.
Tris kartus apvažiavau Baltarusiją, visuomenę šis klausimas labai jaudina, nes ji vis dar jaučia Černobylio avarijos padarinius“, – prieštaravo T.Karatkevič.