28-erių Ilja yra informacinių technologijų specialistas, talkinęs prezidento rinkimuose nesėkmingai siekusio dalyvauti Valero Capkalos štabe.
15min žino pašnekovo pavardę ir darbovietes, tačiau jo prašymu šių duomenų neviešiname dėl asmeninių saugumo sumetimų.
Jis dirbo vienoje didžiausių Baltarusijos IT kompanijų, taip pat dėstė programavimą.
Po rinkimų Ilja dalyvavo šalyje įsiplieskusiuose protestuose. Vis dėlto neapsikentęs pareigūnų smurto paskutinę savo naktį Baltarusijoje į gatvę jis jau nebeišėjo.
Sėdęs į autobusą Minskas–Vilnius, Ilja į Lietuvą išvyko trečiadienį.
Autobusui priartėjus prie Lietuvos sienos, jis paskutinis iš visų keleivių priėjo prie pasieniečių, padavė asmens dokumentus ir pasiprašė prieglobsčio.
„Jaučiausi daugiau mažiau ramus, tačiau su baime žiūrėjau į Baltarusijos pusę. Kažkodėl bijojau, kad bet kuriuo metu privažiuos juodas minivenas su numeriais, prasidedančiais devynetu“, – interviu 15min telefonu sakė Ilja.
Jo žiniomis, devynetu Baltarusijoje prasideda jėgos struktūroms priklausančių automobilių numeriai.
Institucijų sprendimo dėl prieglobsčio baltarusiui teks laukti iki pusmečio.
„Omonininkai“ tiesiog gatvėje rėždavo protestuotojams plaukus ir net nedarė to atsargiai
Vyras visą šį laiką galės būti Lietuvoje, bet kol kas jam dėl koronaviruso grėsmės tenka 14 dienų praleisti Kenos pasienio užkardoje išskirtose maždaug 30 kvadratinių metrų patalpose.
„Man vienam jų visiškai pakanka“, – nusijuokė jis.
Vis dėlto realybė, su kuria baltarusiui teko susidurti, jam toli gražu nekelia juoko.
Užčiuopė režimo klastą
Dirbdamas V.Capkalos štabe Ilja ieškojo sprendimų, leisiančių daryti nepriklausomas sociologines apklausas prieš rinkimus ir jų dieną, taip pat sprendė kitus IT klausimus. Tai daryti skatino opozicijos kandidatų nepasitikėjimas šalies rinkimų komisija.
Šį darbą su komanda baltarusis tęsė ir vėliau, nors pačiam V.Capkalai nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, Baltarusijos rinkimų komisijai argumentuojant, kad jis nesurinko pakankamo rėmėjų parašų skaičiaus.
Ilja įtaria, kad į Baltarusijos pareigūnų akiratį jis pats galėjo patekti rinkimų dieną, sekmadienį.
Tądien jis pastebėjo, kad opozicijos sukurta elektroninio balsavimo sistema „Golos“ (liet. Balsas) besinaudojančių žmonių duomenys siunčiami ne į numatytą „Amazon“ serverį, o į rusišką.
Jis įtarė, kad tai organizavo Baltarusijos valdžia, visoje šalyje ribojusi internetą ir sukūrusi sistemos „Golos“ pakaitalą.
Anot pašnekovo, iš esmės tai leido valdžiai gauti dalį „Golos“ sistema besinaudojusių žmonių duomenų, tokių kaip IP adresai, telefonų numeriai ir balsavimo biuleteniai, nes sistemoje norint įskaityti balsą reikėdavo įkelti dokumento nuotrauką.
Ilja teigia, kad tai pastebėjęs susisiekė su „Golos“ techniniu vadovu ir pasiūlęs pagalbą kreipėsi į minėtų rusiškų serverių valdytoją.
„Pristačiau jiems visą savo surinktą techninę informaciją ir teisines pasekmes už tokius veiksmus. Iš esmės tai buvo neteisėtas duomenų rinkimas apgaulės tikslais“, – sakė jis.
Pretenziją Ilja išsiuntė iš savo asmeninio elektroninio pašto, pridėdamas asmens duomenis, kad ši atrodytų įtikinamiau.
Pasak baltarusio, panašių veiksmų ėmėsi dar keli žmonės.
Po maždaug trijų dienų Ilja sužinos, kad jo skundas galimai pateko į Baltarusijos teisėsaugos rankas.
Verkė nuo žiaurumo
Pirmas dvi naktis po rinkimų Ilja stebėjo arba pats dalyvavo protestuose įvairiose Minsko vietose.
„Jeigu pirmą dieną mus dar vaikė bombomis, o ir tai sukėlė daug fizinių ir psichologinių traumų, tai po to prasidėjo kulkos, – pasakojo baltarusis. – Pareigūnai sako, kad jie naudoja gumines kulkas, bet iš visko matyti, jog tai nėra kažkokie kaučiuko gumuliukai, o rimtas, kietas, kiaurai skrodžiantis plastikas“.
Vieną vakarą važiuodamas namo Ilja pastebėjo ant žemės besivoliojančius kuokštus plaukų, kai kur – ir kruvinus.
„Matyt, „omonininkai“ tiesiog gatvėje rėždavo protestuotojams plaukus ir net nedarė to atsargiai, o tiesiog tyčiojosi iš žmonių“, – pasakojo baltarusis.
Apie pasibaisėtinus mušimus ir kankinimus taip pat prabilo šimtai žmonių, savaitės pabaigoje po areštų paleidžiamų iš milicijos skyrių ir sulaikymo izoliatorių.
Žmonės žurnalistams pasakojo, kad arešto patalpose į juos buvo gesinamos cigaretės, jie buvo kankinami elektros iškrovomis ir mušami lazdomis.
Gatvėse milicija prieš protestuotojus bent vieną kartą panaudojo ir kovinius šaudmenis. Per susidūrimus su pareigūnais buvo sužeisti šimtai žmonių. Oficialiais duomenimis, du žmonės žuvo – po vieną Minske ir pietinėje šalies dalyje esančiame Gomelyje.
Naktimis iš sekmadienio į pirmadienį ir iš pirmadienio į antradienį protestuose buvęs Ilja teigė paskutinę savo naktį Baltarusijoje nesugebėjo išeiti į gatvę.
„Psichologiškai nebeturėjau jėgų. Sėdėjau namie, man drebėjo rankos ir liejosi ašaros“, – tvirtino pašnekovas.
Be to, trečiadienio naktį jis sulaukė skambučio, nulėmusio jo apsisprendimą palikti Baltarusiją.
Tai buvo Iljos pažįstamas iš teisėsaugos institucijų, su kuriuo vyras teigia pasikalbėjęs apie savo sprendimą neslepiant asmens duomenų kreiptis į Rusijos serverių, į kuriuos keliavo „Golos“ naudotojų duomenys, valdytojus.
„Jis man net ne patarė, o daugiau užsiminė, kad turėčiau tepti slides“, – teigė vyras.
Jau kitą dieną, už 25 rublius nusipirkęs autobuso bilietą, Ilja paliko Minską.
Lietuvą jis pasiekė trečiadienį, darbo dienos pabaigoje.
Ką daryti S.Cichanouskajai?
Protestuotojai nesutinka su oficialiai skelbiamais rinkimų rezultatais, kuriais remiantis, dabartinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka su 80 proc. balsų užsitikrino šeštą kadenciją.
Pirmadienį nuvykusi į rinkimų komisiją įteikti protesto dėl balsų skaičiavimo opozicijos kandidatė Svetlana Cichanouskaja ten praleido kelias valandas ir buvo nepasiekiama, o antradienio rytą paaiškėjo, kad atlydėta baltarusių pareigūnų kandidatė atvyko į Lietuvą.
Po to visuomenė išvydo du vaizdo įrašus, kurių vieną paskelbė pati kandidatė, o kitą – Baltarusijos pareigūnai.
Spręsdamas iš jos tuometinių emocijų galiu pasakyti, kad jau geriau mes nežinotumėme, kuo jai iš tikrųjų pagrasino.
Šiuose įrašuose S.Cichanouskaja pabrėžė, jog vaikų saugumas jai yra svarbiausia, ragino žmones laikytis įstatymų ir tvirtino nesiekianti kraujo ir smurto.
Kai kurie tokius jos pareiškimus interpretavo kaip kapituliaciją po baltarusių pareigūnų grasinimų.
„Mums, baltarusiams, tas jos kreipimasis, kurį ji akivaizdžiai perskaitė Baltarusijos rinkimų komisijoje ir kuris buvo akivaizdžiai jai užrašytas, akivaizdžiai rodo, kad žmogui buvo padarytas spaudimas“, – kalbėjo Ilja.
„Spręsdamas iš jos tuometinių emocijų galiu pasakyti, kad jau geriau mes nežinotumėme, kuo jai iš tikrųjų pagrasino“, – pridūrė jis.
Pasak baltarusio, net jeigu S.Cichanouskaja nuspręstų nebedalyvauti politinėje veikloje, jos komanda galėtų imtis formuoti pereinamąją Vyriausybę, siekti paleisti politinius kalinius, organizuoti referendumą dėl Baltarusijos Konstitucijos keitimo ir skaidrius bei sąžiningus rinkimus.
„Aplink ją dabar telkiasi didžiausi Baltarusijos protai, (...) o prezidentas yra tik vizionierius, nukreipiantis žmones tam tikra kryptimi“, – tvirtino prieglobsčio Lietuvoje prašantis vyras.
„Vis dėlto nežinau, kaip tokiu scenarijumi šalyje galėtų likti A.Lukašenka, nes jeigu jis neteks teisinio imuniteto, jis sulauks daugybės baudžiamųjų bylų ne tik Baltarusijoje, bet ir Hagos tribunole“, – kalbėjo jis.
„Jugoslavija, lyginant su tuo, mums atrodys tik gėlytės“, – sakė Ilja.
Prieglobsčio prašytojų gali būti daugiau
Be Iljos, nuo neramumų Baltarusijoje pradžios į Lietuvą išvyko ir prieglobsčio šalyje paprašė dar du šios šalies piliečiai, 15min patvirtino Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Iki šios savaitės 2020 metais prieglobsčio Lietuvoje neprašė nė vienas baltarusis.
Nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ atstovas Lietuvoje Vytis Jurkonis 15min teigė, kad prieglobsčio prašytojų būtų dar daugiau, jeigu ne judėjimo nesklandumai dėl koronaviruso.
Be to, pastarosiomis dienomis sušvelnėjęs pareigūnų elgesys su protestuotojais dalį jų verčia ilgiau svarstyti savo planus, teigė politologas.
„Vis dėlto nusiraminti nereikėtų, nes situacija gali užaštrėti bet kurią dieną. Lietuvai reikia labai aiškiai būti suplanavus, kaip turėtų vykti visas šis procesas, nes potencialiai kalbame apie labai didelį žmonių kiekį“, – kalbėjo V.Jurkonis.
„Suvokiantys prieglobsčio suteikimo procedūrą baltarusiai supranta, kad svarstymas užtrunka, kad jo laikotarpiu negalima išvykti iš Lietuvos. Be to, ne kiekvienas baltarusis dabar gali parodyti aiškiai dokumentuotą grėsmę“, – tvirtino nevyriausybininkas.
„Tačiau reali situacija rodo, kad po represijų volu dabar gali papulti iš esmės kiekvienas Baltarusijos pilietis“, – pridūrė jis.
