Šis žingsnis bus žengtas po to, kai Minsko režimas griežtai numalšino opozicijos protestus dėl ginčijamo prezidento perrinkimo ir suėmė daug aktyvistų, tarp jų buvusius A.Lukašenkos varžovus rinkimuose.
Pirmadienį C.Bildtas telefonu „EUobserver“ sakė: „Turime vadovautis savo ankstesnės politikos logika. Praėjusį kartą, kai (Baltarusijoje) nebebuvo likę politinių kalinių, padarėme teigiamų žingsnių. Dabar kalinių daug daugiau. Tie, kurie dalyvavo tuose veiksmuose (malšinant protestus), ir visi su jais bendradarbiavusieji vėl turės būti sugrąžinti į (nepageidaujamų asmenų) sąrašą.“
Konkrečiai paklaustas, ar A.Lukašenka bus tarp asmenų, kuriems planuojama taikyti naujas sankcijas, Švedijos diplomatijos vadovas atsakė: „Manau, labai tikėtina, kad jis susijęs su tais veiksmais“.
ES nusprendė nebeišduoti vizų A.Lukašenkai ir 40 jo administracijos pareigūnų po panašaus, tačiau ne tokio žiauraus susidorojimo su protestuotojais po 2006 metais vykusių prezidento rinkimų.
Tačiau 2008 metais 27 šalių blokas įšaldė draudimą atvykti 36 Baltarusijos pareigūnams, kai buvo paleisti kai kurie įtakingi politiniai kaliniai. Šis sprendimas sudarė sąlygas A.Lukašenkai apsilankyti Italijoje.
Bendrijos šalių ambasados Minske šiuo metu ruošia naują sąrašą, kuris penktadienį bus išsiųstas ES Politikos ir saugumo komiteto (PSC) susitikimui Briuselyje. Vienas ES diplomatinis šaltinis nurodė, kad į preliminarų sąrašą įtraukta jau per 100 asmenų.
Kai kurios Bendrijos šalys, tokios kaip Čekija, nori veikti sparčiai ir paragino kitą savaitę sušaukti neeilinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį būtų patvirtintas naujasis sąrašas. Tačiau Vokietija ir Švedija nelinkusios skubėti – jos ragina palaukti eilinio ES diplomatijos vadovų susitikimo, kuris vyks sausio 31 dieną.
Vienas ES diplomatinis šaltinis nurodė, kad į preliminarų sąrašą įtraukta jau per 100 asmenų.C.Bildtas sakė, kad ES neapsiribos draudimu išduoti vizas Baltarusijos pareigūnams.
„Didžiulė ekonominė pagalba aiškiai atkrenta – bent jau kurį laiką“, – pabrėžė jis, turėdamas omenyje 3 mlrd. eurų (10,4 mlrd. litų) pagalbos paketą, kurį Bendrija buvo pažadėjusi skirti Baltarusijai per ateinančius trejus metus.
Taip pat planuojama nutraukti visus ES projektus, susijusius su Baltarusijos institucijomis, ir nebekviesti Baltarusijos atstovų į Bendrijos vykdomos Rytų partnerystės programos susitikimus, tarp jų gegužę vyksiantį Budapešte, kuriame ES vadovai susitiks su šešių buvusių Sovietų Sąjungos respublikų lyderiais.
Kita vertus, Briuselis planuoja skirti didesnę paramą pilietinės visuomenės Baltarusijoje ugdymui – pavyzdžiui, skirti daugiau lėšų Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui (EHU), kuriame mokosi studentai iš Baltarusijos.
ES šalys taip pat raginamos vienašališkai sudaryti galimybę išduoti nemokamas vizas baltarusių studentams, dėstytojams ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojams.
Ekspertai anksčiau yra rekomendavę paskelbti sankcijas ginklais prekiaujančioms Baltarusijos valstybinėms bendrovėms „Beltecheksport“ ir „Belvnešpromservis“. Manoma, kad lėšos iš šių įmonių tiesiogiai pervedamos į Baltarusijos nomenklatūros privačias bankų sąskaitas.
Tačiau mažiau tikėtina, kad Bendrija paskelbs nepripažįstanti pastarųjų prezidento rinkimų rezultatų, nors esama požymių, kad A.Lukašenka iš tikrųjų nesurinko pakankamai balsų, kad būtų perrinktas per pirmąjį turą, rašo „EUobserver“.
Kai kurios ES šalys abejoja, ar verta smarkiai sugriežtinti Baltarusijos izoliaciją, nes baiminamasi, kad tokia politika padidins Kremliaus įtaką Minskui.
Vienas Bendrijos diplomatas pastebėjo, kad A.Lukašenka gali dar ilgokai užsibūti prezidento poste, nes apie 20 tūkst. žmonių, kurie išėjo protestuoti į gatves praeitą mėnesį, atstovauja Baltarusijos intelektualų elitui, o ne visos šalies masto prieš esamą režimą nukreiptam judėjimui.
Tuo tarpu C.Bildtas mano, kad A.Lukašenkos veiksmai po rinkimų veikiau buvo psichologinė reakcija į „pažeminimą“ neužsitikrinus tvirtos pergalės per pirmąjį turą, o ne strateginis sprendimas.
„Taip pat nemanau, kad jis turi didelę įtaką arba palaikymą Maskvoje. Manau, kad jis atsuko nugarą visiems“, – aiškino ministras. – Neabejotina, kad jis atgręžė nugarą Vakarams.“
