Pernai naktį iš rugpjūčio 11-osios į 12-ąją prasidėjusių ir kas savaitgalį atsinaujinančių protestų dalyvių skaičius kaskart svyravo nuo 50 tūkst. iki pusės milijono. Skaičiuojama, kad protestuose dalyvavo bent dešimtadalis, o kai kuriais vertinimais – ir penktadalis šios, oficialiai apie devynis su puse milijono gyventojų turinčios, šalies.
Jei kiekvieną apsilankymą proteste skaičiuoti atskirai, tai bendras protestų dalyvių skaičius per dvidešimt septynias protestų savaites (nuo spalio – protestų savaitgalius) susilygintų su šalies gyventojų skaičiumi. Pagal tai jau dabar Baltarusijai galima priskirti pasaulio protestų rekordą.
Tiesa, atrodo, kad pokyčių Baltarusijoje siekusiųjų įkarštį kiek atvėsino tiek atšalę orai, tiek ir tikrai dosni ideologinė, karinė ir techninė „didžiojo brolio“ – Rusijos – pagalba režimo išsilaikymui.
Prisidėjo ir išorės kontekstas: 2020 m. antrojoje pusėje pasaulio dėmesys buvo sutektas į mėginimus kovoti su pandemija ir jos šalutiniais padariniais, nekalbant jau apie JAV prezidento rinkimus. Taip galingiausių Vakarų pasaulio valstybių vadovų rinkėjams „paskutinio Europos diktatoriaus“ mėginimai išsilaikyti valdžioje tapo ne ką labiau įdomūs, kiek jų metu įvykusių karinių perversmų Malyje ar Mianmare detalės.
