Pirmasis baltarusiškas laikraštis „Naša niva“ įvykį aprašė taip: „Girdėjosi baisus trenksmas, skambėjo langų stiklai.
Atrodė, kad namas griūva, žemė drebėjo, gyvuliai klupo. Netoliese atsivėrė gili griova, sulig varsto (senovinis rusų ilgio matas, lygus 1,067 km – red.) ilgiu, besitęsiantis iš šiaurės vakarų į pietryčius“. Tuo metu dar nebuvo naudojami seismografai.
Tačiau preliminariais skaičiavimais, žemės drebėjimas galėjo būti maždaug 7 balų. Tai buvo pats stipriausias žemės drebėjimas Baltarusijoje per visą stebėjimo laiką.
Geologai teigia: jei kurioje nors vietoje po žeme kas nors įvyko praeityje, tai gali pasikartoti ir ateityje. Greta kitų galimų atominės elektrinės statybų vietų žemės drebėjimų nebuvo užfiksuota. Valeikūnų kaimo, esančio arčiausiai būsimos Astravo elektrinės statybų vietos, gyventojų teigimu, šioje vietovėje beveik paviršiuje telkšo gruntiniai vandenys, kartais su didele jėga išsiveržiantys pro tyrinėtojų paliktų gręžinių ertmes.
