„Aliaksandro Chrapko, Iharo Vinakuravo, Eduardo Kudyniuko, Aliaksandro Viniarskio, Sofijos Sapegos, kurie buvo įkalinti ir apkaltinti [dėl]... masinių neramumų ir... grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, persekiojimą vertiname kaip politiškai motyvuotą persekiojimą dėl jų naudojimosi taikių susibūrimų laisve ir nuomonės apie paskelbtus Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus reiškimo... Pripažįstame juos politiniais kaliniais“, – sakoma pranešime.
„Piliečių pasisakymai [po prezidento rinkimų] buvo stichiški... juos išprovokavo nepasitikėjimas 2020 rugpjūčio 9 dienos Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų, per kuriuos buvo daug pažeidimų ir klastojimo, rezultatais“, – pažymėjo teisių gynėjai ir pridūrė, kad šių rinkimų tarptautinė bendrija nelaiko demokratiniais, teisingais ir laisvais.
„Piliečių susibūrimai buvo taikūs ir nekėlė grėsmės nei nacionaliniam, nei visuomenės saugumui. tačiau demonstrantus puolė Vidaus reikalų ministerijos specialieji daliniai, naudodami neproporcingą fizinę jėgą, specialiąsias priemones ir ginklus“, – sakoma pranešime.
Pirmą kartą per Baltarusijos istoriją prieš taikius demonstrantus buvo panaudotos guminės kulkos ir vandens patrankos. „Ypač pakenkė garsinės granatos“, – nurodo „Viasna“.
„Mums taip pat atrodo būtina pažymėti, kad demonstrantai nepadarė veiksmų, apibrėžtų Baudžiamojo kodekso 293 straipsnyje, todėl jų negalima laikyti masiniais neramumais. Protestų dalyviai nepadeginėjo, nevykdė pogromų, nenaikino turto ir ginkluotu būdu nesipriešino teisėsaugos organams. Pavieniams demonstrantų prievartinių veiksmų prieš milicijos darbuotojus atvejams reikia atskiro teisinio įvertinimo atsižvelgiant į kontekstą ir prievartos taikymo aplinkybes, įskaitant gynimosi nuo tyčinių neproporcingų milicijos darbuotojų veiksmų kontekstą“, – sakoma pranešime.
Teisių gynėjai reikalauja tuojau pat paleisti visus politinius kalinius, taip pat piliečius, sulaikytus dėl naudojimosi taikių susibūrimų laisve po rinkimų, ir nutraukti politines represijas piliečių atžvilgiu.
Sekmadienį Baltarusijoje buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs oro bendrovės „Ryanair“ keleivinis orlaivis ir sulaikytas juo skridęs tinklaraštininkas, vienas iš opozicijos informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjų Ramanas Pratasevičius, taip pat jo draugė, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė S. Sapega.
Laineris buvo paragintas nusileisti Minsko oro uoste esą dėl galimai lėktuve padėtos bombos. Šis nutupdymas buvo atliktas Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos įsakymu; per jį į orą buvo pakeltas naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas patikino, kad bus užtikrinta visa būtina teisinė apsauga S. Sapegai.
„Be abejo, visa konsulinė apsauga, teisinė apsauga Rusijos pilietei bus užtikrinta. Žinote, kad mūsų užsienio reikalų ministerija apie tai kalbėjo. Baltarusiai pasakė, kad jai pateikiami kaltinimai dėl dalyvavimo neteisėtose akcijose. Be to, matėme jos prisipažįstamuosius parodymus. Tačiau bet kuriuo atveju ji turi teisę į apsaugą ir, žinoma, bus suteikta visa būtina pagalba užtikrinant jos teisinę apsaugą“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Peskovas.
Žurnalistai pranešė, kad S. Sapegos motina kreipėsi pagalbos į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir paklausė, ar Kremlius gavo šį prašymą.
„Ne, man nežinoma, kad atėjo kokie nors de jure kreipimaisi. Arba de facto. Man tik žinoma, kad tai paskelbta žiniasklaidoje“, – atsakė D. Peskovas.
