Pasak ministerijos atstovo spaudai Anatolio Hlazo, mėginimai sankcijomis paveikti Baltarusiją sulaukia priešingo efekto.
„Įdėmiai susipažinome su Lietuvos, Latvijos ir Estijos pareiškimais. Kaip bebūtų, jos yra mūsų kaimyninės šalys, todėl jų nuomonė mums reikšminga. Nors, vertinant pagal pastaruosius skubotus žingsnius, deja, vis mažiau ir mažiau. Ir tai liūdna konstatuoti“, – Baltarusijos URM pranešime cituojamas A.Hlazas.
Jis pabrėžė, kad skirdamos sankcijas Baltijos šalys „lipa ant to paties grėblio“.
„Nesuprantama, kokiu būdu šis Lietuvos, Latvijos ir Estijos žingsnis vadinamas skirtu palaikyti Baltarusijos suverenitetą ir nepriklausomybę, apie kurią tiek daug iš jų pusės buvo ir yra kalbama. Tačiau štai toks atkaklus noras lipti ant to pačio grėblio ir nemąstant vaikščioti uždaru ratu kelia nuoširdų nusivylimą“, – teigė A.Hlazas.
„Mūsų nepriklausomos valstybės istorija iškalbingai patvirtina, kad kokie nors mėginimai sankcijomis paveikti Baltarusiją atveda jų iniciatorius tik prie priešingo efekto. Esame visiškai įsitikinę, kad šiandieninis Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimas netaps išimtimi“, – pridūrė jis.
A.Klazas taip pat pakartojo, jog Baltarusija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių.
Lietuva pirmadienį įvedė nacionalines sankcijas 30-čiai aukštas pareigas einančių Baltarusijos pareigūnų. Tarp jų yra ir autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka bei jam artimi asmenys. Nacionalines sankcijas pirmadienį paskelbė ir Latvija bei Estija.
Naujas sankcijas A.Lukašenkos režimui nutarta įvesti dėl suklastotų prezidento rinkimų ir smurto, naudoto prieš taikius protestuotojus. Po pirmųjų demonstracijų dėl rinkimų klastojimo buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, išėjusieji iš areštinės pasakojo buvę žiauriai mušami, keli žmonės mirė.
Pirmą kartą ribojamosios priemonės Baltarusijai buvo įvestos 2004 metais dėl keturių žmonių dingimo. 2011 metais Europos Sąjunga paskelbė papildomas sankcijas asmenims, kurie vykdė represijas.