„Radio Free Europe“ A.Usovskis patvirtino, kad dokumentai yra tikri.
„Aš turiu politines pažiūras ir elgiuosi pagal jas. Kaip privatus asmuo, kartais aš padedu draugams, kurių politinės pažiūros yra panašios į mano. Tačiau aš visada laikausi Rusijos, Baltarusijos ir Rytų Europos valstybių įstatymų.
Jei skaitėte dokumentus, kuriuos turi Ukrainos programišiai, išvysite, kad mano vykdomi projektai yra teisėti ir legalūs. Tai normalūs politiniai veiksmai, kurie nėra vieši, bet dėl to jie netampa sąmokslu prieš Ukrainą“, – RFE/RL sakė A.Usovskis.
„Aš nelaikau savęs Ukrainos priešu. Aš esu visų meluojančių ir negarbingų niekšų, kurie pavertė ukrainiečius idiotais, priešas. Ir aš su tais priešais kovosiu iki galo“, – pridūrė jis.
Maskva Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ir jo vyriausybę nuolat vadina „fašistine chunta“.
„InformNapalm“ save vadina savanoriais kiberkariais, kurie stebi viešai prieinamą informaciją ir užsiima įsibrovimais į kompiuterines sistemas, kad „atskleistų tikrą Kremliaus fašizmo veidą ir jo pasekėjų veiksmus“.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas tęsiasi nuo 2014-ųjų, kai Viktoras Janukovyčius vasarį paspruko iš Kijevo – per sieną. Netrukus Kremlius aneksavo Krymą ir įplieskė separatistinį judėjimą bei karą Donbase.
Startavo ir agresyvi informacinė kampanija – Maskva Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ir jo vyriausybę nuolat vadina „fašistine chunta“.
O Lenkija, kaip ir Baltijos šalys, buvo ir išlieka viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų ES – Varšuva nuolat spaudžia Briuselį neatsisakyti Rusijai taikomų sankcijų ir apskritai vis kalba apie Maskvos grėsmę.
Atsiskaito Maskvai
Dokumentai rodo, kad A.Usovskis palaiko ryšius su dešiniuoju politiniu judėjimu „Kukiz'15“, kuris dabar turi trečiąją pagal dydį frakciją Lenkijos Seime, taip pat dešiniąja KORWiN partija ir nacionalistine organizacija „Didžiosios Lenkijos stovykla“.
Taip pat A.Usovskis bendrauja su lenkų politiku Mateuszu Piskorskiu, įkūrusiu prorusišką Permainų (Zmiana) partiją. 2015 metais M.Piskorskis pakvietė Rusijos remiamų separatistų judėjimų Rytų Ukrainoje atstovus į Permainų partijos įkūrimo kongresą.
Be to, M.Piskorskis yra įkūręs Kremliui palankų Europos geopolitinės analizės centrą, kuris 2014 metais organizavo „tarptautinių stebėtojų“ grupės kelionę stebėti nelegalaus referendumo Kryme.
Šis lenkas galiausiai siejamas su rusu Aleksandru Duginu – Rusijos eurazianistinės ideologijos vėliavnešiu. Pastarasis mąstytojas bendrauja ir su daugiau aktyvistų Rytų Europoje.
Nutekinti laiškai, siųsti 2014 metų rudenį, rodo, kad A.Usovskis aktyvistams iš „Didžiosios Lenkijos stovyklos“ ir kitoms grupuotėms persiuntė 100 tūkst. eurų – kad jos Rytų Europoje rengtų demonstracijas prieš Ukrainos vyriausybę ir palaikytų separatistus Donbase.
Vienas aktyvistų A.Usovskiui atrašė, kad „didžioj dalis lėšų buvo išleista rengiant mitingus prieš Porošenką ir Ukrainos armiją, už Novorusiją ir rusų pasaulį.“ Taip pat pinigų nepagailėta protestams prieš paminklus ukrainiečiams sukilėliams.
A.Usovskis, regis, apie savo veiklą pranešinėja konservatyvių pažiūrų rusų oligarchui Konstantinui Malofejevui, kuris finansiškai remia separatistus Donbase, ir Rusijos Valstybės Dūmos deputatui Konstantinui Zatulinui.
Dėmesys – Balkanams
K.Zatulinas save skelbia imperialistu bei, kaip ir K.Malofejevas, remia prorusiškus judėjimus daugelyje buvusių sovietų bloko šalių. Jis yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Azerbaidžane.
Politikas aktyvus ir Rusijos remiamuose regionuose, kurie yra virtę įšaldyto konflikto zonomis, – Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Padniestrėje.
Įtariama, kad A.Usovskio organizuojamą veiklą finansuoja būtent K.Malofejevas ir K.Zatulinas.
Tiesa, baltarusis „Radio Free Europe“ kalbėjo tik apie „privačias aukas“, nors ir patvirtino, kad reguliariai siunčia idėjas dėl projektų į Rusijos mokslų akademijoje veikiantį Integracijos ir diasporos institutą. O jo direktorius yra būtent K.Zatulinas.
Kelių kampanijų pavadinimai: „Ukraina nėra Europos Sąjunga“, „Juodkalnija prieš Lenkiją“, „Moldova nėra Rumunija“.
Kampanijų būta įvairių. Kelių jų pavadinimai: „Ukraina nėra Europos Sąjunga“, „Juodkalnija prieš Lenkiją“, „Moldova nėra Rumunija“. Organizuota ir kampanija prieš NATO Slovakijoje.
Laiškuose minimų Lenkijos organizacijų atstovai „Radio Free Europe“ teigė, kad dokumentai suklastoti, nors pats A.Usovskis pripažino, kad jie buvo siųsti iš jo paskyros ir į ją.
Tiesa, „InformNapalm“ pranešime tvirtinama, kad A.Usovskis bent jau su K.Malofejevu dabar beveik nebendrauja – esą oligarchui įdomesni projektai Juodkalnijoje ir kitose Balkanų šalyse.
Juodkalnija netrukus gali tapti NATO nare, o Rusija norėtų užkirsti tam kelią. Vyriausybė Podgoricoje kaltina Rusiją pernai spalį bandžius įvykdyti valstybinį perversmą.
Prorusiški nacionalistai
Viename įdomių susirašinėjimų K.Malofejevo asistentas 2014 metų spalį kreipėsi į A.Usovskį su užduotimi į Lenkijos žiniasklaidą prastumti paparacinę K.Malofejevo, Bosnijoje ir Hercegovinoje susitinkančiu su vietos serbų lyderiu Miloradu Dodiku, nuotrauką.
Rusams reikėjo ir teksto, kuriuo būtų leista suprasti, kad Rusija būtų pasiruošusi Bosnijoje įvykdyti Krymo stiliaus operaciją, jei M.Dodikas nebūtų perrinktas.
A.Usovskis taip pat yra Slovakijos sostinėje Bratislavoje įregistravęs organizaciją pavadinimu „Rytų Europos kultūros iniciatyva“. Neaišku, ką ši organizacija veikia.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainoje buvo nuniokota daug lenkų paminklų ir kapinių.
„Esame gavę informacijos apie šią iniciatyvą, bet ne iš Slovakijos, – teigė Slovakijos saugumo politikos instituto analitikas Jaroslavas Nadas. – Negalime įvardyti rimtos su šia struktūra siejamos veiklos.
Kadangi Slovakijoje gana lengva įregistruoti tokias nevyriausybines organizacijas, gali būti, kad taip buvo pasielgta planuojant ir vykdant veiklą kitose šalyse.“
Lenkas politologas Jaroslawas Guzy mano, kad „atvirai prorusiškiems judėjimams“ sunku įsitvirtinti Lenkijoje, kurios istoriniai santykiai su Rusija yra itin sudėtingi.
„Tačiau yra grupių, kuriuos atvirai šaukia prieš Vakarus, skleidžia jiems neapykantą, kuri, beje, Lenkijoje, irgi turi gilių istorinių šaknų. Veikiama ir nacionalinėje politikoje naudojant politinio realizmo šūkius“, – teigė J.Guzy.
Jis pastebi, kad Rusija nuolat bando padidinti savo įtaką Lenkijoje: „Paradoksalu, bet labiausiai paveikiami radikalūs nacionalistai. Dažnai paaiškėja, kad pastarieji prorusiški, tik netiesiogiai – jie skatina antivakarietiškas nuotaikas, o Rusija paliekama šešėlyje.“
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainoje buvo nuniokota daug lenkų paminklų ir kapinių. Tiek Kijeve, tiek Varšuvoje įtariama, kad Rusija bando įskelti nesantaiką tarp dviejų kaimynių.
„Lenkijos pareigūnai visose svarbiausiose srityse visą laiką mus remia, – teigė Ukrainos ambasadoje Varšuvoje dirbantis Vasylis Zvarychas. – Tad Rusija bando sukelti ginčus.“
