Baltarusijos kultūros pasaulio atstovai, įskaitant ir tuos, kurie anksčiau nekalbėdavo apie politiką, socialiniuose tinkluose pradėjo dalytis #kultprotesto (#культпратэст) manifestu, kuriuo pasisako prieš protestuotojų ir kandidatų areštus, menininkams primetamą cenzūrą. Jie tikina, kad COVID-19, priešingai nei kalbėjo A.Lukašenka, nėra „psichozė“, atsisako dalyvauti bet kokiuose valstybiniuose renginiuose.
„Po #kultprotesto grotažyme darysime tai, ką mokame geriausiai – kursime meną. Ir mus vertins ne menininkų tarybos, tačiau pabudę Baltarusijos žmonės. Mūsų #kultprotestas dainuos, filmuos vaizdo įrašus, pieš paveikslus ir rengs renginius laisviems piliečiams, o ne nuo visko pavargusiai vyriausybei“, – rašoma manifeste.
Baltarusių aktoriai ir muzikantai pasidalijo vaizdo kreipimusi, kuriame klausė: „Gal jau metas nustoti iš mūsų tyčiotis?“
Viena iš kultūrinio protesto iniciatorių teatro aktorė Polina Dobrovolska 15min tikino, kad menininkai susivienijo spontaniškai – vos per pirmą dieną prie protesto grupės „Telegram“ kanale prisijungė apie tūkstantį žmonių.
„(Baltarusijoje) nėra vietų kultūriniams renginiams, stipendijų, paramos ar žodžio laisvės. Be politinės situacijos pokyčių šioje šalyje kūrybiškumas negali egzistuoti. Todėl negaliu suprasti, kaip kūrybiškas asmuo gali tylėti“, –tikino aktorė.
P.Dobrovolskos teigimu, menininkai šalyje cenzūruojami.
„Negali rodyti tam tikrų simbolių, sakyti tam tikrų dalykų, negali negatyviai atsiliepti apie dabartinę valdžią. Tai uždrausta visose valstybinėse įstaigose, nepriklausomose vietose tai gali sukelti ekonominių ir politinių pasekmių ir autoriams, ir patalpų savininkams. Tačiau svarbu suprasti, kad oficialiai ir teisiškai tai nėra dokumentuota. Visos „žinios“ apie cenzūrą perduodamos žodžiu“, – sakė ji.
Režimui dorojantis su potencialiais kandidatais į prezidentus ir protestuotojais, ėmė gimti naujos protesto dainos.
Grupė „Naka“ su grupių „DZIECIUCKI“, „RSP“ „Petlia pristracija“ bei „Rostany“ išleido dainą „Jums“ pagal tokio pat pavadino Vladimiro Nekliajevo eilėraštį.
Denisas Tarasenka iš „RSP“ kalbėjo apie pareigūnų žiaurumą: „Galiausiai žmogaus piktadarysčių negalima pateisinti nei tarnyba, nei aplinkybėmis, nei įsakymais. Tik moralinis pasirinkimas apibūdina žmogų.“
Liepą politinę poziciją išreiškė ir populiari grupė „TOR BAND“ – kreipėsi į baltarusius nauja protesto daina „Kas, jei ne tu?“. Joje ragina nebekentėti ir imti likimą į savo rankas. Per pirmąją parą platformoje „Youtube“ dainos klipas buvo peržiūrėtas 30 tūkst. kartų.
Post-punk grupės „Nurnberg“ nariai 15min sakė prie kultūrinio protesto prisijungę todėl, kad nėra abejingi politinei situacijai, taip pat prieštarauja taikių protestuotojų sulaikymui ir prieš juos pasitelkiamam smurtui, pradedamiems teismo procesams.
„Mūsų, kaip ir visų kūrybinių profesijų atstovų, pareiga yra prisijungti prie kultūrinio protesto ir kovoti pasitelkiant mūsų įgūdžius bei talentus“, – sakė jie.
Nepriklausomas baltarusių žurnalistas Francišakas Viačorka tikino, kad nors menininkai ir praeityje yra reiškę politinę poziciją, pirmą kartą prie iniciatyvos prisijungia tiek žmonių iš skirtingų sektorių.
„Dabar matome, kad menininkai organizuojasi patys. Matome, kad menininkai, kurie dirba valstybinėje televizijoje, koncertuoja valstybiniuose renginiuose, prisijungia prie iniciatyvos“, – 15min teigė jis.
Anot F.Viačorkos, kultūra – puikus įrankis mobilizuoti žmones.
„Nedaug žmonių yra labai politizuoti, daug jų nėra įsitraukę, nes bijo politikos. Tačiau dabar daug žmonių klauso roko muzikos, dainų apie situaciją šalyje ir galvoja: kodėl aš nesu įsitraukęs? Turiu dėl to ką nors daryti.
Garsenybės įkvepia daug žmonių, ypač jaunus baltarusius. Jie pradeda suprasti įsitraukimo svarbą“, – sakė žurnalistas.
Nutraukė parduotuvės veiklą
Šią vasarą atliktos neformalios apklausos nepriklausomuose naujienų portaluose parodė, kad už A.Lukašenką prezidento rinkimuose balsuotų 2-3 proc. gyventojų.
Analitikai tikina, kad iš tiesų šis skaičius – didesnis ir siekia apie 30 proc., tačiau spėjo gimti tokie populiarūs protesto simboliai kaip „Mes 97%“ ir „Psicho 3%“. Pastarasis – aliuzija į A.Lukašenkos pasisakymą, kad koronavirusas yra „psichozė“.
Prekės ženklo „Symbal.by“, sukūrusio marškinėlius su užrašu „Psicho 3%“, vadovas Pavelas Belavusas 15min pasakojo, kad šiai prekei sulaukus didžiulio populiarumo, verslui imta daryti spaudimą.
Iš pradžių prekes vežusį kurjerį sustabdė milicija, ketvirtadienį už „transportavimo pažeidimus“ įmonei skirta 1360 rublių (498 eurų), o pačiam P.Belavusui, kaip direktoriui, 675 rublių (247 eurų) bauda.
Tuo pat metu parduotuvėje prasidėjo įvairiausių tarnybų – nuo mokesčių iki priešgaisrinės saugos – patikrinimai. Būtent dėl „priešgaisrinės saugos pažeidimų“ šiuo metu fizinės „Symbal.by“ parduotuvės veikla yra uždrausta. Tačiau P.Belavusas tikina: paskelbus apie jos uždarymą, prie parduotuvės nusidriekė didžiulės eilės, o visa produkcija buvo išpirkta.
Pasak P.Belavuso, parduotuvėje itin populiarios prekės su istorine raudonai balta Baltarusijos vėliava, Pahonia (Vyčiu).
„Esame tauta, kuri neatsirado, kaip bando parodyti propaganda, Sovietų Sąjungos susikūrimo metais, o turinti ilgą istoriją, kurios šaknys siekia Polocko kunigaikštystę, buvome Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos dalis. Mes baltarusiams aiškiname, kad esame tauta su ilga istorija. Turime savus simbolius, kalbą, kultūrą“, – 15min tikino „Symbal.by“ direktorius.
Eliminavo stipriausius varžovus
Iš prezidento rinkimų buvo eliminuoti stipriausi potencialūs A.Lukašenkos varžovai – populiarus tinklaraštininkas Sergejus Tichanovskis, buvęs Aukštųjų technologijų parko vadovas Valerijus Cepkala ir buvęs „Belgazprombank“ vadovas Viktoras Babaryka.
TAIP PAT SKAITYKITE: Apžvalga: belange pasibaigęs V.Babarykos kelias į Baltarusijos prezidentus
Tiesa, prezidento rinkimuose leista dalyvauti S.Tichanovskio žmonai Svetlanai Tichanovskajai. Ji kaip pretendentė į kandidatus užsiregistravo po sutuoktinio sulaikymo. S.Tichanovskajos štabas paskelbė susivienijantis su V.Babarykos ir V.Cepkalos štabais.
Pirmadienį buvo paviešintas Baltarusijos jaunimo kreipimasis. Jame jauni žmonės kalba apie politinių teisių nebuvimą, prastą ekonominę situaciją, homofobiją ir seksizmą, Astravo atominės elektrinės statybas.
Pasak kūrėjų, Baltarusijoje sprendimai priimami nepasitariant su jaunimu.
„Mums nuolat sakoma: kai užaugsi – suprasi. Užaugome ir atsisakome suprasti viską, kas vyksta. Mes norime ir galime daryti geriau. Bent kartą mūsų paklausykite!“ – skelbia kreipimosi kūrėjai.
