Baltarusijoje jau daugiau kaip pusmetį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A.Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų.
Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais, o tikrąja jų laimėtoja laiko politikos naujokę S.Cichanouskąją, kandidatavusią vietoje savo įkalinto vyro.
Režimo saugumo pajėgos ėmėsi griežtų priemonių protestų judėjimui nuslopinti ir privertė daugelį įtakingiausių opozicijos veikėjų palikti šalį.
„Esame tikri, kad kažkuriuo metu šis režimas žlugs, nes jis patiria spaudimą ne tik viduje, bet ir iš išorės“, – sakė S.Cichanouskaja.
„Kažkuriuo metu jis bus priverstas pradėti derybas, kad būtų rasta išeitis iš šios milžiniškos krizės“, – kalbėjo ji.
„Spaudimas turi būti didinamas“, – pridūrė opozicijos lyderė.
Praėjusį penktadienį Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti S.Cichanouskają, kad ji „būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valdymo tvarkai, visuomenės saugumui ir valstybei“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad šalis nesvarstys S. Cichanouskajos išdavimo klausimo.
Paklausta, ar jaučiasi saugi Europoje, turint galvoje Minsko prašymą ją išduoti, S.Cichanouskaja ramiai atsakė: „Esama minimalios rizikos, tačiau tai mano kovos nesustabdys.“
Rezoliucija dėl Baltarusijos
S.Cichanouskaja atvyko į Ženevą dalyvauti Tarptautinio kino festivalio ir žmogaus teisių forumo (FIFDH) organizuotoje diskusijoje apie Baltarusiją. Tačiau ji taip pat siekia pasinaudoti atsiradusia proga paraginti JT pareigūnus aktyviau palaikyti baltarusių opozicijos kovą.
38 metų dviejų vaikų motiną, lydimą gausaus būrio apsaugininkų, prie JT būstinės pasitiko dešimtys šalininkų.
S.Cichanouskaja viliasi, kad šiuo metu posėdžiaujanti JT Žmogaus teisių taryba priims rezoliuciją dėl Baltarusijos.
Per ankstesnę savo sesiją pernai rugsėjį JT Žmogaus teisių taryba surengė skubius debatus dėl Baltarusijos ir priėmė rezoliuciją, raginančią valdžią pradėti dialogą su opoziciją.
S.Cichanouskaja sakė, jog tikisi, kad 47 nares turinti Taryba toliau dės pastangas padaryti galą represijoms jos šalyje. Per kelias artimiausias dienas opozicijos lyderė susitiks su dviem nepriklausomais JT ekspertais ir išdėstys jiems savo argumentus.
„Norėtume, kad rezoliucijoje būtų paminėtas specialus pranešėjas Baltarusijai, kad jie gautų prieigą prie kalinių ir sulaikytųjų ir savo akimis pamatytų baisias sąlygas tose vietose“, – sakė opozicijos lyderė.
S.Cichanouskaja taip pat nori, kad rezoliucija atvertų kelią suburti ekspertų grupę, kuriai būtų pavesta ištirti žmogaus teisių padėtį šalyje, nes „puikiai matome, kad tiesioginės derybos tarp baltarusių visuomenės ir režimo – neįmanomos“.
Visgi ji tikisi, kad gali pavykti įtikinti Baltarusijos valdžią įsteigti „platformą dialogui“ per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO).
„Norėtume, kad šios derybos, šios diskusijos būtų kiek įmanoma atviresnės ir skaidresnės ir kad jose dalyvautų kaimyninės šalys, taip pat kitos demokratiškos valstybės“, – sakė ji.
S.Cichanouskaja jau ne pirmąkart pripažino, kad opozicija pralaimėjo mūšį gatvėse, pareiškusi, kad saugumo pajėgoms didžia dalimi pavyko nuslopinti didžiules demonstracijas, purčiusias šalį praėjusiais metais.
„Žmonės vis dar išeina į gatves, tačiau mažesnėmis grupėmis, išsibarsčiusiomis po visą miestą, nes dėl smurto ir represijų masto žmonės priversti ieškoti protesto būdų, kai esama mažesnės grėsmės būti sulaikytiems ir pasiųstiems už grotų“, – paaiškino ji.
Paklausta, ar nesigaili tiek daug asmeniškai paaukojusi šiam reikalui, baltarusių opozicijos lyderė atsakė: „Vėl pasirinkčiau šį kelią, tačiau man nepatinka matyti, kaip aukojasi žmonės, visos represijų aukos.“
