Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, iš viso šiemet per pirmąjį pusmetį sulaikyta beveik 300 Baltarusijos–Lietuvos sieną kirtusių migrantų – tai viršija trijų pastarųjų metų skaičius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad pagal blogiausią scenarijų per savaitę Lietuvos sieną iš Baltarusijos galėtų bandyti kirsti apie 300 migrantų.
„Akivaizdu, kad prieš Lietuvą vykdomas hibridinis karas, o nelegalios migracijos srautai yra viena iš priemonių“, – penktadienį teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Gegužės pabaigoje Baltarusijos autokratas prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad po tarptautinės reakcijos į keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske, kai buvo sulaikytas nepriklausomas žurnalistas Romanas Protasevičius, pasienyje su Lietuva nebebus stabdomi „narkotikai ir migrantai“.
Siekia nubausti Lietuvą
Minske veikiančio politinių tyrimų instituto „Politinė sfera“ analitikas Andrejus Kazakevičius Baltarusijos režimo veiksmų nevadina hibridiniu karu, tačiau sako, kad Minskas siekia nubausti Lietuvą už „nedraugiškus žingsnius“.
„Pagal Lukašenkos užsienio politikos supratimą, Baltarusija turi reaguoti į visas šalis, visas kompanijas, kurios prieš jį veikia.
Pagrindinis tikslas – nubausti, paversti Lietuvą jaustis nepatogiai, bauginti ir t. t. Tokias priemones Baltarusijos valdžia naudoja prieš politinius oponentus, žiniasklaidą ir kai kurias užsienio šalis“, – 15min sakė jis.
Analitinio centro „Minsko dialogas“ analitikas Dzianisas Meliancovas tikina, kad migrantai prie Lietuvos sienos specialiai nėra siunčiami – Baltarusija tiesiog sumažino sienos kontrolės intensyvumą.
„Anksčiau tokia griežta kontrolė buvo labiau geros valios gestas, nes patys migrantai nekelia grėsmės Baltarusijai – jie nelieka šalies teritorijoje, o siekia patekti į Vakarų Europą.
Jų paieškos ir sulaikymo operacijos reikia papildomų resursų. Remiantis Baltarusijos valdžios logika, nedraugiški Lietuvos ir ES veiksmai pakenkė tokios geros valios pagrindams“, – 15min sakė jis.
Baltarusijos strateginių ir užsienio politikos studijų centro direktorius Arsenas Sivickis sako, kad Minsko režimas mano galįs šantažuoti kaimynines šalis ir visą ES nesilaikydamas įsipareigojimų, susijusių su regioniniu saugumu, imigracija, narkotikų kontrabanda, ginklų kontrole.
„Jis mano, kad gali paversti šiuos klausimus svertais kalbant su ES ir tokiomis šalimis kaip Lietuva, Latvija, Lenkija“, – 15min sakė politologas.
Laukia kariniai incidentai?
A.Kazakevičius neatmeta karinio incidento tikimybės, nes A.Lukašenka jau seniai tikina, kad Lietuva, NATO ir kitos Vakarų galios kelia karinę grėsmę Baltarusijai.
„Ši eskalacija ir grėsmės jausmas galėtų būti provokacijos priežastis, įvyktų incidentai, kurie lemtų tam tikrus karinius susidūrimus. Nemanau, kad Baltarusija nori tokio scenarijaus, nes jis jai yra pavojingas.
Vis dėlto Lukašenka ir Baltarusijos valdžia politinių krizių metu nesielgia labai racionaliai. Ir kartais žengia nenuspėjamų, neracionalių žingsnių“, – tikino analitikas.
A.Sivickis neprognozuoja jokių rimtų karinių incidentų, įskaitant ir per rudenį vyksiančias bendras karines pratybas su Rusija „Zapad 2021“. Pasak jo, Rusija bando deeskaluoti regioninę įtampą ir tikisi naujo santykių su JAV normalizacijos proceso – „perkrovimo 2.0“.
„Ko gero Rusija ragins Lukašenką elgtis ramiai, be provokacijų. Labai iliustratyvu tai, kad po praeitos savaitės Rusijos gynybos viceministro vizito Baltarusijoje nebuvo stiprių pareiškimų.
Tai reiškia, kad Rusijos pusė nesuinteresuota įtampos eskalavimu, ypač prieš Bideno ir Putino susitikimą. Jei susitikimas bus sėkmingas, Kremlius kontroliuos Lukašenkos veiklą, įskaitant karinėje srityje“, –teigė politologas.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jau kitą savaitę susitiks Ženevoje, susitikimo metu planuojama aptarti Baltarusijos krizę.
Dz.Meliancovas taip pat nemato karinės konfrontacijos galimybės.
„Lenkija ir Lietuva – NATO narės, Baltarusija – karinė Rusijos sąjungininkė. Bet koks karinis konfliktas reikštų didelio masto dviejų karinių blokų karą, o tai neatitinka didžiųjų galių interesų. Todėl konfliktas išliks politinėje ir ekonominėje plotmėje“, – sakė jis.
Pasak Dz.Meliancovo, A.Lukašenkos režimas gali sukelti sunkumų ir Lietuvos verslui Baltarusijoje: „Prekių tranzitas ir toliau bus perorientuojamas į Rusijos uostus.“
Pernai A.Lukašenka pareiškė, kad tarsis su Rusija dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo nuo Baltijos šalių į Rusijos uostus. Šią gegužę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skelbė, kad baltarusiškų krovinių srautai uoste išlieka panašūs kaip ir pernai.
Pasak A.Kazakevičiaus, visos galimos spaudimo Lietuvai priemonės jau buvo ar yra naudojamos.
„Tai gali būti prekyba, tranzitas, diplomatinis spaudimas, migrantai narkotikų kontrabanda. Ir spaudimas su Lietuva susijusioms įmonėms, kurios dirba Baltarusijoje“, – teigė jis.
„Daugiausia, ko galima tikėtis, tai kad Lukašenka nesilaikys įsipareigojimų bendradarbiavime su ES kovoje su narkotikų kontrole“, mano A.Sivickas.
