Baltarusijoje S.Zikratskis gynė nepriklausomus žurnalistus, kurių persekiojimas dar labiau suintensyvėjo po pernai rugpjūtį prasidėjusių masinių protestų. Kovo pabaigoje S.Zikratskis buvo pašalintas iš Advokatų kolegijos – iš jo atimta licencija.
Gegužę S.Zikratskis paskelbė persikėlęs į Vilnių, kur žada toliau dirbti, kad Baltarusijoje įvyktų pokyčiai.
Nori ramybės šeimai
– Kodėl išvykote iš Baltarusijos? Ar pašalinus iš Advokatų kolegijos režimas galėtų persekioti ir Jus?
– Neatmetu tokios galimybės, nes šiandien Baltarusijoje labai daug žmonių, kurie, nepadarę nieko neteisėto, yra už grotų. Neatmetu galimybės, kad ir mano atžvilgiu gali būti imtasi kokių nors represijų.
Ir apskritai visą šį laikotarpį nuo pernai rugpjūčio, kai įvyko rinkimai, mano šeimos psichologinė būklė buvo labai negera. Mano artimieji itin stipriai išgyveno visus šiuos įvykius, labai jaudinosi dėl mano saugumo, dėl savo pačių saugumo.
Kol turėjau licenciją ir galėjau dirbti advokatu, nesvarsčiau galimybės išvykti iš Baltarusijos. Tačiau kai iš manęs atėmė licenciją, išvykau, įskaitant ir tam, kad suteikčiau psichologinę ramybę savo šeimai.
– Kaip apskritai režimas daro spaudimą advokatams, ginantiems žurnalistus?
– Nuo praeito rugpjūčio šis spaudimas suintensyvėjo. Iš pradžių jis buvo tik pokalbių pavidalu: Advokatų kolegijos vadovai išsikviesdavo konkrečius advokatus ir užsimindavo, kad jiems reikia mažiau pasisakyti apie dabartinius įvykius, nes gali laukti nemalonios pasekmės.
Mums priminė 2010 metus, kai po prezidento rinkimų buvo keliamos baudžiamosios bylos kandidatams. Tuomet daug juos gynusių advokatų neteko licencijų.
2020-ųjų vasarą mane ir kitus advokatus pasikalbėti išsikvietė Advokatų kolegijos vadovai: pasakė, kad reikia būti atsargesniems, nes gali pasikartoti 2010 metai ir iš mūsų taip pat atims licencijas.
Pareiškimai skambėjo ir Teisingumo ministerijos, ir Baltarusijos Respublikos advokatų kolegijos vadovo lygiu.
Spalį prasidėjo advokatų valymas: Teisingumo ministerijai pradėjus procedūras, iš pradžių buvo pašalinti du advokatai, vėliau šis skaičius augo. Mano skaičiavimais, šiandien iš Advokatų kolegijos pašalinta beveik 30 advokatų.
Apskritai Baltarusijoje yra kiek daugiau nei 2 000 advokatų, apie 200 dalyvavo šiuose įvykiuose ir gynė aktyvistus. Todėl 30 atimtų licencijų yra pakankamai didelis skaičius.
Beprecedentis spaudimas
– Yra manančių, kad šiandieninis žurnalistų persekiojimas Baltarusijoje neturi precedento. Ar per savo karjerą matėte ką nors panašus?
– Ne. Šiandieninė situacija absoliučiai neturi precedento – niekada anksčiau nebuvo tokio spaudimo.
2010 metais buvo pakankamai žiauriai elgiamasi ir su kandidatais į prezidentus, ir su žurnalistais, ir su advokatais. Tačiau palyginus su 2020 metais, galima sakyti, kad 2010-ieji – tik gėlytės.
Šiandien daugybė žmonių yra už grotų, daugiau nei 300 asmenų pripažįstami politiniais kaliniais, iš advokatų atiminėja licencijas, žurnalistai taip pat sėdi kalėjime.
Dėl visiškai nepagrįstų kaltinimų įkalintas ir mano kolega advokatas Maksimas Znakas, kuris teikė teisinę pagalbą Viktarui Babarykai, siekusiam tapti prezidentu, o paskui Sviatlanai Cichanouskajai, kuri tapo kandidate ir nugalėjo rinkimuose.
To, kas vyksta 2020 metais, niekada nebuvo, ir tikiuosi, kad niekada nebepasikartos.
– Kas pasikeitė?
– Per 26 Aliaksandro Lukašenkos valdymo metus vis daugiau ir daugiau žmonių tapo nepatenkinti jo politika, tačiau 2020-ieji smarkiai pakeitė situaciją.
Tų, kurie pasisako prieš prezidentą, ženkliai padaugėjo pirmiausia dėl to, kad jis per COVID-19 pandemiją nesiėmė jokių priemonių, jog apsaugotų žmones.
Be to, politiniame horizonte pasirodė žmonės, kuriais tauta patikėjo. Tai buvo Viktaras Babaryka, Sviatlana Cichanouskaja. Kai žmonės buvo itin nepatenkinti valdžia ir pamatė tuos, kurie iš tikrųjų gali atstovauti jų interesams, jie ėjo į rinkimus ir balsavo už naują lyderę.
Akivaizdu, kad dauguma – skirtingi skaičiavimai rodo 70-80 proc. – balsavo už Cichanouskają. Todėl paskelbus, neva 80 proc. balsavo už Lukašenką, žmonės pasipiktino ir išėjo į gatves. O režimas ėmėsi labai griežtų sankcijų, kad visa tai nuslopintų.
Žurnalistų įbauginti nepavyko
– Ar režimas turi įrankių visiškai sustabdyti tokių populiariausių žiniasklaidos priemonių kaip tut.by, „Belsat“ darbą?
– Nemanau, kad jiems pavyks sustabdyti šių tinklalapių darbą.
Režimas turi galimybių blokuoti tinklalapius, daug jų Baltarusijoje buvo užblokuoti. Tačiau egzistuoja būdai tą užblokavimą apeiti – pavyzdžiui, virtualus privatus tinklas (VPN), kuriuo naudojasi daug baltarusių.
Be to, nėra sudėtinga sukurti tinklalapių kopijas. Jei šiandien užblokuotas vienas tinklalapis, kitą savaitę gali atsirasti du, trys ar keturi su ta pačia informacija.
Nemanau, kad techniškai jiems pavyks užblokuoti tinklalapius.
Tačiau, deja, šioje situacijoje jie gali tiesiog įkalinti žurnalistus ir redaktorius. Tokiu atveju jiems gali pavykti sustabdyti nepriklausomos informacijos perdavimą, tačiau tiesiog pavirstumėme Šiaurės Korėja.
– Ar toks persekiojimas, smurtas, teismai paveikė baltarusių žurnalistus psichologiškai? Ar yra tokių, kurie nebenori dirbti?
– Kalbu su daug žurnalistų, daug jų yra mano klientai, ir matau, kad kol kas jų nuotaika labai kovinga. Daug žurnalistų sako, kad tai jų profesija, jie savo darbą atliks su pasididžiavimu ir nė vienas teismo nuosprendis jų nesustabdys.
Taip, šiandien trims žurnalistėms yra skirtos realios įkalinimo bausmės: „Belsat“ žurnalistėms Kaciarynai Bachvalavai ir Darjai Čulcovai, taip pat tut.by žurnalistei Kaciarynai Barysevič. Dar apie 10 žurnalistų yra už grotų vykdant tyrimą.
Tačiau žurnalistai tęsia darbą ir ketina jį tęsti toliau.
– Kaip ketinate tęsti darbą iš Vilniaus?
– Gavau pasiūlymą iš vienos iniciatyvos, kuri yra susijusi su Baltarusija. Su ja ir dirbsiu, tačiau kol kas neįvardysiu. Aš planuoju dirbti tam, kad situacija Baltarusijoje pasikeistų.
