Įslaptinta apžvalga buvo nusiųsta Kongresui, kuriame Atstovų Rūmų respublikonų dauguma tiria, anot jos, dabartinio JAV lyderio Joe Bideno nesėkmes 2021-ųjų rugpjūtį išvedant kariuomenę.
Pristatydamas išslaptintą santrauką, Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby pripažino, kad išvykstant buvo padaryta klaidų. Tuomet Talibanas per kelias savaites perėmė Afganistano kontrolę ir privertė paskutinius amerikiečių karius bei jų sąjungininkus desperatiškai evakuotis.
„Baigti karą, bet kokį karą, nėra lengva, tikrai ne po 20 metų, – žurnalistams sakė J.Kirby. – Tai nereiškia, kad to nebuvo verta daryti – baigti tą karą Afganistane.“
Baltieji rūmai didžia dalimi kaltino J.Bideno pirmtaką D.Trumpą sukūrus sąlygas, lėmusias nesėkmę.
Tačiau taip pat pripažino, kad JAV žvalgybos tarnybos neįvertino Talibano jėgos ir Afganistano vyriausybinių pajėgų, kurias Vakarų šalys daugelį metų rėmė, silpnumo.
„Akivaizdu, kad [žvalgybos srityje] ne viską supratome teisingai“, – teigė J.Kirby.
Ataskaitos santraukoje nurodoma, kad niekas nebūtų pakeitęs išėjimo trajektorijos ir „galiausiai prezidentas Bidenas atsisakė siųsti dar vieną amerikiečių kartą kovoti kare, kuris Jungtinėms Valstijoms jau seniai turėjo baigtis“.
2021-ųjų rugpjūčio 30-ąją pasibaigusi evakuacija šokiravo amerikiečius ir jų sąjungininkus – Talibanas per kelias savaites nušlavė Vakarų apmokytas Afganistano pajėgas.
Rugpjūčio 26 dieną mirtininkui detonavus bombą ir ginkluotiems užpuolikams šaudant į didelę minią prie perpildyto Kabulo tarptautinio oro uosto Abbey vartų žuvo 13 JAV karių ir 170 afganistaniečių.
Per kelias dienas trukusią precedento neturinčią operaciją iš šalies pavyko išgabenti daugiau kaip 120 000 žmonių.
Kol JAV kariams pavyko apsaugoti visą oro uostą, pasaulis tapo tragiškų scenų liudininku – panikos apimti afganistaniečiai karštligiškai grūmėsi minioje bandydami įsikibti į išskrendančius lėktuvus.
Aplaidumo pasekmė
Apibendrinime Baltieji rūmai stipriai kritikavo 2020-ųjų vasarį D.Trumpo administracijos ir Talibano sudarytą susitarimą, teigdami, kad dėl jo būsimoji J.Bideno vyriausybė atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.
„Pasitraukianti Trumpo administracija paliko Bideno administracijai pasitraukimo datą be jokio plano, kaip jį įgyvendinti. Po ketverių metų aplaidumo – o kai kuriais atvejais ir sąmoningo bloginimo – svarbiausios sistemos, biurai ir agentūros funkcijos, kurios būtų reikalingos saugiam ir tvarkingam pasitraukimui, buvo apleistos“, – sakoma dokumente.
Jame taip pat pabrėžiama, kad D.Trumpas per paskutinius 11 savo kadencijos mėnesių nuolat mažino JAV karių skaičių Afganistane ir iki 2021-ųjų sausio, kai pareigas pradėjo eiti J.Bidenas, jų skaičius siekė vos 2500.
„Todėl... Talibanas atsidūrė stipriausioje savo karinėje padėtyje nuo 2001-ųjų“, kai Jungtinės Valstijos įsiveržė į Afganistaną, iš pradžių siekdamos sutelkti dėmesį į 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke ir Vašingtone planuotojus.
Tuo metu pats D.Trumpas savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje ketvirtadienį paskelbtame pranešime dabartinę Baltųjų rūmų administraciją pavadino „mulkiais“ ir pareiškė, kad ji yra atsakinga už „siaubingai nekompetentingą KAPITULIACIJĄ Afganistane“.
„Atsakomybė tenka Bidenui, niekam kitam!“ – rašė jis.
J.Kirby pripažino, kad žvalgyba padarė daugybę klaidų, sakydamas, kad JAV vyriausybė nesugebėjo nuspėti, „kaip greitai Talibanas judėjo per šalį“ arba „kokiu mastu jie sudarinėjo sandorius šalies gilumoje, kurie pasileido tarsi domino kaladėlės“.
„Nenumatėme, kaip greitai žlugs Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos, – sakė jis. – Nemanau, kad iki galo įvertinome korupcijos lygį karininkų gretose.“
„Žvalgyba yra sunkus reikalas, ir jie taip pat dažnai klysta“, – pridūrė J.Kirby.
Galiausiai, kaip teigiama Baltųjų rūmų ataskaitoje, ilgalaikė karo nesėkmė, įskaitant netikėtą Talibano atsparumą ir vyriausybės pajėgų silpnumą, lėmė, kad karo baigtis niekada nebus sėkminga.
„Po daugiau nei 20 metų, daugiau nei 2 trilijonų dolerių ir 300 000 karių Afganistano kariuomenėje, greitis ir lengvumas, su kuriuo talibai perėmė Afganistano kontrolę, rodo, kad nebuvo jokio scenarijaus – išskyrus nuolatinį ir gerokai išplėstą JAV karinį buvimą – kuris būtų pakeitęs įvykių eigą“, – sakoma apžvalgoje.
