Toks žingsnis žengtas po kelis mėnesius trukusių diskusijų, ar demokratai turėtų siekti išplėsti Teismą, palyginti su dabartiniais devyniais teisėjais, po to, kai prezidentaujant Donaldui Trumpui Aukščiausiajame Teisme atsirado tvirta konservatorių dauguma.
J.Bidenas pasirašys vykdomąjį įsaką, kad būtų sudaryta komisija, kurioje bus maždaug 30 narių, atstovaujančių abiem partijoms, įskaitant teisininkus ir teisės mokslininkus, buvusius administracijos pareigūnus ir buvusius federalinius teisėjus, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
„Temos, kurias ji nagrinės, apima diskusijų apie reformą genezę, Teismo vaidmenį konstitucinėje sistemoje, Teismo teisėjų tarnybos trukmę ir kaitą, Teismo narystę ir dydį, Teismo bylų pasirinkimą, taisykles ir praktiką“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Įsake bus „nurodyta, kad Komisija parengtų savo ataskaitą per 180 dienų nuo pirmojo viešo posėdžio“, priduriama jame.
Komisija kuriama praėjus šešiems mėnesiams po labai prieštaringai vertinamo konservatyvių pažiūrų teisėjos Amy Coney Barrett kandidatūros į Aukščiausiąjį Teismą patvirtinimo.
Vieta teisme atsilaisvino rugsėjį mirus liberalių pažiūrų teisėjai ir moterų teisių vėliavnešei Ruth Bader Ginsburg.
D.Trumpas teisės profesorės A.C.Barrett kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo teisėjus pasiūlė praėjus vos kelioms dienoms po R.B.Ginsburg mirties ir likus kelioms savaitėms iki lapkričio pradžioje vykusių JAV prezidento rinkimų, kuriuos respublikonas pralaimėjo J.Bidenui.
Demokratai piktinosi skubėjimu paskirti naują Aukščiausiojo Teismo teisėją ir ragino visus balsavimus Senate atidėti po rinkimų. Kaip pavyzdį jie pateikė 2016 metų atvejį, kai respublikonų kontroliuojamame Senate net nebuvo svarstomas demokratų prezidento Baracko Obamos prieš rinkimus pasiūlytas kandidatas, turėjęs pakeisti velionį teisėją Antoniną Scalia.
