Po to, kai 2022 metais Maskva surengė plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys suteikė Ukrainai milijardus eurų karinės pagalbos ir įvedė sankcijas Rusijai.
Trečiadienio susitikime dalyvavo Danijos, Estijos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Lenkijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos ir Suomijos vyriausybių vadovai. Tačiau jame nedalyvavo šiuo metu vyriausybę formuojanti Lietuva.
Po susitikimo Baltijos ir Šiaurės šalių bei Lenkijos vadovai pareiškė ketinantys plėsti sankcijas Rusijai.
„Kartu su savo sąjungininkais esame įsipareigoję stiprinti atgrasymo priemones ir gynybą (...) ir plėsti sankcijas Rusijai bei tiems, kurie sudaro sąlygas Rusijos agresijai“, – sakoma bendrame jų išplatintame pareiškime.
Spaudos konferencijos metu Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) pareiškė, kad naujausi sprendimai turės įtakos Rusijos veiksmams Baltijos jūroje ir Ukrainoje.
„Veiksime siekdami apriboti Rusijos agresyvius veiksmus Baltijos jūroje, Ukrainoje ir už jos ribų, juos užkardyti ir jiems pasipriešinti“, – sakė premjeras.
„Vakarų sankcijos veikia, nepaisant Rusijos propagandos, o Rusijos ekonomika vis giliau grimzta į netvarų balansą tarp didėjančių karo išlaidų ir likusios ekonomikos dalies alinimo“, – pridūrė jis.
Be to, susitikime dalyvavusios valstybės paskelbė, jog didins paramą Ukrainai.
