Žlugus Sovietų Sąjungai susikūrusi gyvybinga ir dažniausiai geros kokybės žiniasklaida blėsta dėl struktūrinių šio sektoriaus pokyčių, ekonomikos ciklų ir, kaip kai kas baiminasi, dėl galingų išorės interesų manipuliacijų.
Vienas iš pavyzdžių – Latvijos dienraščio „Telegraf“ likimas. Laikraštis, laikytas vienu iš geriausių regione leidinių rusų kalba, anksčiau priklausė vietos verslininkams, tačiau dabartiniai jo savininkai nežinomi.
„Žinau, kad ankstesni savininkai pardavė savo verslą, tačiau nežinau, kas jį įsigijo“, – sakė bendrovės valdybos pirmininkas Janis Jurkanas.
Savininkų paieškos atveda prie niekam nežinomos Kipro bendrovės „Kinonon Holdings Limited“. Tačiau panašu, kad galutinis valdytojas yra Lietuvoje veikiančio banko „Snoras“, kuriam taip pat priklauso 88,92 proc. Latvijos banko „Krajbanka“ akcijų, antrinė įmonė „Snoro Media Investicijos“.
„Snoro“ stambiausias akcininkas – verslininkas Vladimiras Antonovas, palaikantis gerus ryšius su Rusijos valdžia. Tačiau jo atstovas neigia, kad V.Antonovas kaip nors susijęs su „Telegraf“.
V.Antonovas neretai atsiduria dėmesio centre. Anksčiau šiemet jis skundėsi, kad Švedija ir JAV blokavo jo pastangas įsigyti automobilių gamintoją „Saab“. Pasak verslininko, šis sumanymas buvo sužlugdytas dėl „netinkamos rusiškų pinigų baimės“.
V.Antonovo tėvas Aleksandras taip pat yra patekęs į pirmuosius puslapius. Jis kontroliuoja Rusijoje įsikūrusią bendrovių grupė „Convers“, o pernai Maskvoje jį kėsintasi nužudyti.
Kai „Snoro“ bankas praeitą vasarą įkūrė antrinę žiniasklaidos investicijų kompaniją, jis neslėpė savo planų įsigyti daugiau Baltijos šalių žiniasklaidos kanalų. Daugelio jų akcijos smarkiai atpigo, sumažėjus pelnui dėl recesijos.
Praeitą savaitę kilo skandalas: „Telegraf“ vyriausiasis redaktorius Aleksandras Krasnickis buvo atleistas iš darbo, kai jo laikraštis išspausdino straipsnį apie moksleivį, kuriam gresia pašalinimas iš mokyklos dėl Rygos mero Nilo Ušakovo įžeidimo. Šis politikas taip pat yra vienas svarbiausių opozicijos ir prorusiškos partijos „Santarvės centras“ lyderių.
Kaip teigiama, meras, perskaitęs šį straipsnį, taip įtūžo, kad suplėšė laikraštį.
Minėtas straipsnis greitai dingo iš „Telegraf“ tinklalapio, nors jį dar galima rasti kituose portaluose, o laikraštis paskelbė, kad A.Krasnickis atsistatydino.
N.Ušakovas, kuris anksčiau buvo „Telegraf“ naujienų redaktorius, neigia turįs kokių nors sąsajų su šiuo incidentu, tačiau du kiti autoritetingi žurnalistai taip pat išėjo iš šio laikraščio, demonstruodami solidarumą buvusiam viršininkui ir skųsdamiesi dėl cenzūros.
Keli kiti reporteriai irgi sakė seksiantys jų pavyzdžiu, kai tik rasiantys kitą darbą. Vietos žurnalistų sąjunga naujuosius „Telegraf“ savininkus kaltina pažeidus Latvijos Konstituciją.
Šis skandalas atgaivino prisiminimus apie pernykštįneskaidrų populiariausio Latvijos dienraščio „Diena“ pardavimą. Kai kurie šio leidinio redaktoriai ir žurnalistai protestuodami išėjo iš darbo ir įkūrė savaitraštį „Ir“, kuris dabar yra vienas iš nedaugelio Latvijoje likusių nepriklausomų žiniasklaidos kanalų.
„Snoro Media Investicijos“ ir su ja susijusios bendrovės jau kontroliuoja vieną radijo stotį ir veikiausiai siekia įsigyti daugiau leidinių. V.Antonovas dalyvavo šią savaitę Rygoje vykusiuose susitikimuose, o kai kas mano, kad jis planuoja naujus galimus pirkinius. Tarp kandidatų buvo minimas verslo laikraštis „Biznes&Baltija“, taip pat dienraštis „Čas“.
Nusivylusiems „Telegraf“ žurnalistams gali tekti ilgai ieškoti naujo darbo pelningose ir nepriklausomose žiniasklaidos organizacijose. Kai kuriuos laikraščius ir televizijos kanalus valdo verslo magnatai, o daugelis kitų iš esmės yra Kremliaus ruporai. Visuomeninę televiziją ir radiją netiesiogiai kontroliuoja politinės partijos.
Nerimas taip pat didėja Lietuvoje: „Snoro Media Investicijos“ yra žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ oficialus didžiausias akcininkas. Šiai grupei priklauso populiariausias šalyje dienraštis, televizija, naujienų portalas, keli žurnalai ir dvi didelės spaustuvės.
Estijoje, kuri tarp Baltijos šalių sparčiausiai atsigauna po recesijos, nieko panašaus iki šiol neįvyko, tačiau kai kurie šaltiniai teigia, kad V.Antonovas ketina nusipirkti populiariausią regione naujienų portalą „Delfi“, skelbiantį keturiomis kalbomis.
Šiuo metu „Delfi“ priklauso Estijos žiniasklaidos grupei „Ekspress“.
Estijos saugumo policija anksčiau šiais metais išsakė susirūpinimą dėl didėjančios Rusijos įtakos Baltijos šalių žiniasklaidoje.
Galbūt per krizę nuvertėjusių įmonių supirkimas yra nepriekaištinga verslo taktika, tačiau Baltijos šalyse į Rusijos investicijas dažniausiai žvelgiama pro politikos prizmę. Rusijos Vyriausybės tinklalapyje paskelbtame viename nutekintame pranešime apie Rusijos užsienio politiką kalbama apie „ekonomikos atsikariavimą Baltijos šalyse“.
