„Suprantame Lenkijos pusės siekį ir būtinybę daryti teismų reformą ir jeigu (...) taip įvyktų, kad būtų bandoma taikyti ribojančias priemones Lenkijai, Lietuva palaikys Lenkijos Respubliką“, – žurnalistams sakė kitų Baltijos šalių ir Lenkijos premjerus Vilniuje priėmęs Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Jam antrino Latvijos premjeras Maris Kučinskis: „Mes nenorėtume, kad būtų pritaikytos kokios nors nuobaudos Lenkijai“.
Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas teigė, kad klausimas dėl Lenkijos balso teisės ES posėdžiuose apribojimo „net negali būti svarstytinas“.
„Negalime leisti, kad tai nueitų taip toli, nes būtent per dialogą ES galime pasiekti bendrą poziciją“, – sakė estų premjeras.
Varšuvai siekiant išvengti ES sankcijų, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu.
M. Morawieckis Vilniuje teigė, jog komisijos vadovui įteikė dokumentą, kur detaliai išdėstyti Lenkijos teismų sistemos pokyčiai.
„Aš tikiu, kad per ateinančius keletą mėnesių galėsime įtikinti mūsų partnerius ES dėl to, kad ši reforma – įmanoma“, – sakė Lenkijos premjeras.
Lenkijos Aukščiausiojo Teismo įstatyme numatyta sumažinti teisėjų išėjimo į pensiją amžių nuo 70 iki 65 metų.
Be to, parlamentui suteikta teisė skirti 15 teisėjų į Nacionalinę teismų tarybą (KRS), turinčią užtikrinti teismų nešališkumą. Anksčiau KRS narius rinkdavo patys teisėjai.
Reformos iniciatoriai sako, kad pertvarka padės Lenkijos teismų sistemai išsivalyti nuo teisėjų, dirbusių teismuose iki komunistinio režimo žlugimo 1989 metais.
Kritikai teigia, kad vykdoma reforma yra grėsmė Lenkijos teismų sistemos nepriklausomybei.
