Lietuva, Latvija ir Estija, atsižvelgdamos į informacijos apie šias bendras Rusijos ir Baltarusijos pratybas trūkumą, vasario 9 dieną kreipėsi į Minską dėl paaiškinimų.
Vasario 11 dieną Baltijos šalys gavo Baltarusijos atsakymą, bet jame nepateikiama prašytos informacijos apie tęsiamas pratybas „Sąjungininkų ryžtas 2022“, todėl pareikalavo susitikimo su Baltarusija ESBO formatu per 48 valandas, kad galėtų dar kartą paprašyti duomenų.
Kaip nurodė Latvijos gynybos ministerija, Baltarusija nepateikė informacijos apie pratybų mastą, naudojamas ginkluotės sistemas, nenurodė, kada pratybose dalyvaujančios rusų pajėgos ketina grįžti į Rusiją.
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija taip pat patvirtino, jog Baltijos šalys šeštadienį pakartotinai kreipėsi į Baltarusiją dėl paaiškinimų dėl pratybų skaidrumo trūkumo. Susitikimas planuojamas pirmadienį.
„Trys Baltijos šalys pateikė klausimus Baltarusijai dėl neįprasto ir neplanuoto karinių pajėgų sutelkimo pratyboms Baltarusijos teritorijoje, pratybose dalyvaujančių karių skaičiaus, naudojamos karinės technikos ir planuojamo dalinių grįžimo į jų įprastas dislokacijos vietas. Baltarusija pateikė atsakymus, kaip ir buvo įpareigota – per 48 valandas, tačiau pateiktuose atsakymuose nebuvo pateikta konkreti informacija apie pratybų „Sąjungos ryžtas“ mastą, naudojamas ginkluotės sistemas bei karių, ginkluotės ir technikos skaičius“, – pranešė ministerija.
Baltarusija pranešė, kad pratybose dalyvaujančių karių skaičius neviršija 13 tūkst. slenksčio, bet viešai prieinama informacija ir Latvijos Gynybos ministerijos turimi duomenys aiškiai rodo, kad pratybose dalyvauja gerokai daugiau baltarusių ir rusų karių.
Pasak latvių ministerijos, dėl augančios įtampos, Rusijos agresyvios retorikos ir jos pajėgų sutelkimo prie Ukrainos neskaidriai vykdomos tokio masto pratybos kenkia regiono saugumui ir ginkluotės kontrolės mechanizmams.
