„Evakavimo procesas tęsiasi, evakuojamųjų matyt bus vis daugiau“, – sakė naujienų agentūrai AFP Indonezijos nacionalinės nelaimių valdymo tarnybos (BNPB) atstovas Sutopo Purwo Nugroho.
Ugnikalnis yra už 72 kilometrų nuo turistų pamėgto Kutos paplūdimio ir yra vienas iš daugiau nei 120 veikiančių ugnikalnių Indonezijoje. Jis dunda ir murma nuo rugpjūčio.
Tarnybos penktadienį paskelbė aukščiausio lygio pavojų dėl galimo ugnikalnio išsiveržimo, „smarkiai padidėjus“ seisminiam aktyvumui. Paskutinį kartą išsiveržus šiam ugnikalniui 1963 metais, žuvo apie 1 100 žmonių.
1963 metais 3 031 metrų aukščio Agungas išspjovė pelenų pliūpsnį į maždaug 20 kilometrų aukštį ir dar metus buvo aktyvus.
BNPB įspėjo, kad niekam nederėtų būti arčiau kaip 9 km nuo ugnikalnio kraterio ir ne arčiau 12 kilometrų į šiaurę, šiaurės rytus, pietryčius, pietus ir pietvakarius nuo tų vietų kur per išsiveržimą gali tekėti lava, laharai arba greitai judantys smarkiai įkaitusių pelenų debesys.
„Iš tikrųjų man labai neramu išvykti. Palieku karves ir kiaules, nes mums buvo įsakyta išvykti nedelsiant“, – sakė kaimo gyventoja Nyoman Asih, evakavusis su visa savo šeima.
Tarptautinis oro uostas Balio sostinėje Denpasare yra pasirengęs užsidaryti, bet kol kas sekmadienį skrydžiai neatšaukiami. Keleivius numatyta išgabenti traukiniais ir autobusais į kitus oro uostus, jei ugnikalnis išsiveržtų.
Pasak Indonezijos vulkanologijos centro, sekmadienį virpesiai jaučiami retesni bet stipresni negu anksčiau.
„Lig šiol kalnas dar nėra išsiveržęs, žemė dreba rečiau, bet stipriau“, – sakė vyresnysis vulkanologas Gede Suantika.
1963 metais 3 031 metrų aukščio Agungas išspjovė pelenų pliūpsnį į maždaug 20 kilometrų aukštį ir dar metus buvo aktyvus. Išsiveržusi lava tekėjo 7,5 km, o pelenai pasiekė net Indonezijos sostinę Džakartą, esančią maždaug už tūkstančio kilometrų.
Ši kelių tūkstančių salų šalis patenka į vadinamąjį Ramiojo vandenyno ugnies žiedą, pasižymintį dideliu tektoniniu aktyvumu, todėl čia dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.
