Sudėtinga padėtis
Malis kartu su kaimyninėmis šalimis Burkina Fasu ir Nigeriu jau daugiau kaip dešimtmetį kovoja su džihadistų grupuotėmis, tarp kurių yra ir su „al Qaeda“ bei „Islamo valstybės“ (IS) grupuote susiję kovotojai.
Tačiau po karinių perversmų šiose šalyse chuntos išvarė ten dislokuotas prancūzų pajėgas ir kreipėsi į Rusijos samdinius, kad šie padėtų užtikrinti saugumą.
Tačiau po to, kai 2021-aisiais į Malį atvyko „Wagner“ samdiniai, smurtas šalyje sustiprėjo. Malio chunta, padedama Rusijos samdinių, suintensyvino operacijas šalyje, rengdama dronų smūgius ir reidus, per kuriuos nukentėjo ir žuvo civiliai gyventojai.
Pasak Sachelio regiono, į kurį patenka ir Malis, gyventojų, „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino žūtis mįslingų aplinkybių gaubiamoje lėktuvo katastrofoje praėjusiais metais rusų samdinių veiksmams įtakos neturėjo.
Pažėrė melagienų
Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonės, įskaitant valstybinę naujienų agentūrą TASS, platina sugriauto namo Malio kaime nuotrauką.
Identišką vaizdą platina ir kai kurie Afrikos naujienų portalai.
Pranešimuose tvirtinama, kad už šiuos išpuolius atsakinga vietos antivyriausybinė grupuotė „Jabhat al-Nusra“ (JNIM), priklausanti „al Qaeda“ .
Remiantis šiais pranešimais, grupuotė tariamai naudojo minas su cheminiu ginklu – baltuoju fosforu, kurios esą buvo gautos iš Ukrainos.
Koks tai ginklas?
Baltasis (kartais vadinamas geltonuoju) fosforas yra nuo baltos iki geltonos spalvos vaškinė kieta medžiaga, turinti česnakų kvapą. Jis savaime užsiliepsnoja ore, esant aukštesnei nei 30 °C temperatūrai, ir dega tol, kol visiškai oksiduojasi arba netenka deguonies.
Degant fosforui susidaro tankūs, balti, dirginantys dūmai, kuriuose yra mišrių fosforo oksidų.
Baltasis fosforas – neįtikėtinai nuodingas (0,1 g – mirtina dozė suaugusiam žmogui).
Degančio fosforo dūmai kenkia akims ir kvėpavimo takams, nes fosforo oksidai tirpsta drėgmėje ir sudaro fosforo rūgštis.
Apsinuodijimas blogiausiais atvejais gali pasireikšti net širdies ir kraujagyslių sistemos kolapsu, taip pat inkstų ir kepenų pažeidimu, sąmonės slopinimu ir koma. Mirtis gali ištikti dėl šoko, kepenų ar inkstų nepakankamumo, centrinės nervų sistemos ar miokardo pažeidimo.
Pagal tarptautinę teisę baltojo fosforo šaudmenys nėra draudžiami, tačiau dėl jų padegamojo poveikio jų naudojimas yra griežtai reglamentuojamas.
Susiduriama ir Lietuvoje
Baltijos jūros dugne po Antrojo pasaulinio karo nugulė milžiniški cheminės amunicijos kiekiai, kurių sudėtyje esančios nuodingos medžiagos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Viena pavojingiausių jūroje palaidotų cheminių medžiagų – baltasis fosforas.
Baltijos jūros regione ilgus metus gaunama nemažai pranešimų apie tai, kaip poilsiautojai, paėmę į rankas tai, kas jiems atrodė gintaru, įsitaisė nemenkus nudegimus.
Poilsiautojų, supainiojusių baltąjį fosforą su gintaru, nudegimai būna patys įvairiausi. Visa laimė, jei tik į rankas paėmė. Tačiau tiek Papėje (Latvija, Lietuvos pasienis), tiek Liepojoje yra buvę nemažai atvejų, kai fosforas užsiliepsnoja žmogaus kišenėje.
Plačiau skaitykite: Cheminis ginklas Baltijos pajūryje: poilsiautojų rankas uždega baltasis fosforas, panašus į gintarą
Į Baltijos jūrą baltasis fosforas pateko kuomet po Antrojo pasaulinio karo cheminiai ginklai (aviacinės bombos, artileriniai sviediniai, minos, dūminės granatos ir kt.) buvo kraunami į medines dėžes, metalinius konteinerius ir išmetami per laivo bortą ar skandinami su visu laivu, taip atsikratant nereikalingos amunicijos.
Ši cheminė medžiaga jūroje atsirado ir dėl bombardavimo metu iš lėktuvų išmestų bombų. Viena iš cheminio ginklo kapinyno vietų Baltijos jūroje – 70 jūrmylių į vakarus nuo Lietuvos krantų nutolęs Gotlando įdaubos rajonas.
Naudoja kaip dūmų uždangą
Baltasis fosforas nėra aiškiai uždraustas tarptautinėmis konvencijomis, nors dalis teisės mokslininkų mano, kad jo naudojimas civilių gyventojų tankiai gyvenamose teritorijose yra neteisėtas.
Kaip šių metų spalį, remiantis trimis vidaus šaltiniais, skelbė įtakingas JAV portalas „NBC News“, aukšto rango Pentagono pareigūnai rekomendavo JAV aprūpinti Ukrainą baltojo fosforo amunicija, kurią būtų galima naudoti mūšio lauke, tačiau Baltieji rūmai šią idėją kelis kartus atmetė.
Tačiau JAV toli gražu nesiūlė Ukrainai suteikti cheminį ginklą.
XX a. konfliktų, įskaitant Antrąjį pasaulinį karą ir Vietnamą, metu JAV prieš priešo karius naudojo baltąjį fosforą.
Dabar JAV baltąjį fosforą naudoja artilerijos sviediniuose, kad sukurtų dūmus ir paslėptų karių judėjimą, taip pat, kad sukurtų šviesą ir apšviestų mūšio lauką.
Pentagonas rekomendavo baltojo fosforo artilerijos sviediniais aprūpinti Ukrainą, kad jie sukurtų šviesą ir dūmus, o ne būtų naudojami prieš priešo karius.
Priešingai, Rusija aktyviai naudojo baltojo fosforo šaudmenis kare prieš Ukrainą. Buvo gauta daug pranešimų apie tai, kad Rusija naudojo tokius šaudmenis prieš Ukrainos pajėgas.
Nepateikė įrodymų
Platinamoje melagienoje, esą Ukraina teikia Maliui fosforo bombas, teiginiai grindžiami pagrobto tuaregų sukilėlio, kurį neva paėmė į nelaisvę regiono vyriausybės pajėgos, pareiškimais.
Tačiau šiame pasakojime išdėstyti teiginiai neturi jokių oficialių įrodymų.
TASS cituojamas „šaltinis“ yra Malio žiniasklaidos priemonė „AES info“.
Rusai tai vadina oficialiu Sahelio valstybių aljanso, kuriam priklauso Malis, Burkina Fasas ir Nigeris, naujienų šaltiniu.
Tačiau iš tiesų tai tėra „Telegram“ kanalas, turintis vos per 3,5 tūkst. prenumeratorių.
Taip pat ši tariama žiniasklaidos priemonė socialiniame tinkle X (buv. „Twitter“) nuolat platina Kremliui palankų turinį, daugiausiai susijusį su Rusija ir Sahelio šalių bei Rusijos pareigūnų santykiais.
„AES info“ teiginys, kad Ukraina tiekė baltojo fosforo ginklus, taip pat grindžiamas nuorodomis į kitą Malio žiniasklaidos priemonę „aBamako“, kuri savo ruožtu cituoja Kremliaus propagandos „kūdikį“ – portalą „Sputnik Afrika“.
Taip susidaro žiedinis citavimas, kai Rusijos ir Malio žiniasklaidos priemonės remiasi viena kita, nepateikdamos patikimų įrodymų.
Toks metodas net turi savo pavadinimą – „karuselė“.
Ji veikia paprastai – iš pradžių dezinformacija skleidžiama per susijusią žiniasklaidos priemonę užsienyje, tuomet šią melagieną perima Rusijos oficialūs kanalai ir nurodo, kad cituoja „autoritetingą“ šaltinį, vėliau, remdamiesi jau rusų informacija, melagieną toliau platina tinklaraštininkai ir „Telegram“ kanalai.
Siekdami „įrodyti“, kad Ukraina dalyvavo perduodant baltojo fosforo ginklus, šie šaltiniai cituoja ekrano nuotrauką iš vaizdo įrašo, kurį paskelbė kanalas „az-Zallaka“, siejamas su teroristine grupuote „Al Qaeda“.
Žinutės apie šį incidentą Rusijos šaltiniuose imtos platinti 2024 m. lapkričio 26 d.
Tačiau vaizdas, kurį naudojo propagandininkai, atsirado kiek anksčiau.
Pirminiu šaltiniu buvo „France 24“ žurnalistas Wassimas Nasras, kuris išplatino įrašą socialiniame tinkle X ir patikslino, kad filmuotoje medžiagoje matyti Malio vyriausybės pajėgų ir Rusijos samdinių grupės „Wagner“ išpuolio prieš civilius gyventojus, keršijant už vietos sukilėlių veiksmus, padariniai.
Jo įrašas apie tai paskelbtas 2024 m. lapkričio 6 d. Taigi, gerokai iki to laiko, kai tą patį įrašą ėmė eksploatuoti rusų propagandininkai.
„Po išpuolio prieš Boni kontrolės postus „Wagner“ grupė ir Malio ginkluotosios pajėgos pasiuntė į šį sektorių baudžiamąją ekspediciją. Pasak informatorių ir sprendžiant iš palydovinių nuotraukų, taikiniais tapo civiliai gyventojai“, – rašė žurnalistas.
„Wagner“ Malyje
Kaip skelbia žmogaus teisių organizacijos, Rusijos samdinių grupė „Wagner“, prisidėdama prie vyriausybinių pajėgų, vykdo reidus ir išpuolius centrinėje ir šiaurinėje Malio dalyse, per kuriuos žuvo daugybė civilių gyventojų, įskaitant vaikus.
„Rusijos remiama Malio pereinamojo laikotarpio karinė vyriausybė ne tik vykdo siaubingus piktnaudžiavimus, bet ir stengiasi, kad žmogaus teisių padėtis Malyje nebūtų kontroliuojama“, – ketvirtadienį pareiškė žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) Sahelio regiono vyresnioji tyrėja Ilaria Allegrozzi (Ilarija Alegroci).
HRW, kalbėdama tik apie vieną iš daugelio situacijų, nurodė, kad sausio mėnesį „Wagner“ remiamos vyriausybės pajėgos įsiveržė į vieną kaimą netoli karinės bazės centrinėje Malio dalyje ir sulaikė 25 žmones, įskaitant keturis vaikus.
Kiek vėliau tą pačią dieną jų kūnai buvo rasti su užrištomis akimis ir šautinėmis žaizdomis galvose, sakoma organizacijos pareiškime.
Be to, HRW užfiksavo kelis dronų smūgius centrinėje Malio dalyje. Per vieną jų, nukreiptą į vestuvių šventę, žuvo mažiausiai septyni žmonės, įskaitant du nepilnamečius. Kitą dieną suduotas drono smūgis buvo nukreiptas į per ankstesnę ataką žuvusių žmonių laidotuves.
15min verdiktas: melas. Nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad Ukraina perdavinėjo Maliui baltojo fosforo ginkluotę.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
