Bangladešas ir Mianmaras buvo sutarę, kad ši milžiniško masto operacija turėtų prasidėti sausio 23-ąją ir tęstis dvejus metus.
Vis dėlto Bangladešo pagalbos pabėgėliams ir repatriacijos komisaras Mohammadas Abulas Kalamas pirmadienį paskelbė, kad dar reikia padaryti daug parengiamųjų darbų.
A.Kalamas: „Neatlikome viso pasiruošimo, kurio reikia, kad nuo rytojaus galėtume siųsti žmones atgal (į Mianmarą). Vis dar reikia daug pasirengimo.“
„Neatlikome viso pasiruošimo, kurio reikia, kad nuo rytojaus galėtume siųsti žmones atgal (į Mianmarą). Vis dar reikia daug pasirengimo“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Nuo rugpjūčio mėnesio pabaigos apie 655 tūkst. pilietybės neturinčių rohinjų etninės mažumos narių, pabėgusių nuo Mianmaro kariuomenės žiaurumų, prisiglaudė prastai aprūpintose ir perpildytose Bangladešo pabėgėlių stovyklose.
Jungtinės Tautos yra pareiškusios, kad kariuomenės kampanija prieš rohinjus šiaurinėje Rachinų valstijoje, kur pelenais buvo paversta šimtai rohinjų kaimų, prilygsta „etniniam valymui“.
Pabėgėliai pasakoja apie siaubingus Mianmaro kariškių ir gyventojų budistų gaujų nusikaltimus, net žaginimą, padeginėjimą ir žudymą.
Tarptautinei bendruomenei išreiškus susirūpinimą šia situacija, gausios kritikos sulaukė ir faktinė Mianmaro lyderė Aung San Suu Kyi, nors Jangonas ir Daka anksčiau šį mėnesį pagaliau susitarė dėl pabėgėlių sugrąžinimo namo. Šis procesas, pasak šalių, turėtų tęstis dvejus metus.
Teisių gynėjai ir JT pabrėžia, kad bet kokia repatriacija privalo būti savanoriška. Be to, pranešama, kad daugybė rohinjų gyvenviečių buvo sudeginta iki pamatų.
Bangladešas tarptautinę bendruomenę tikino, kad į Mianmarą bus išsiųsti tik norintieji grįžti į savo gimtąją Rachinų valstiją, be to, visą procesą esą prižiūrės JT Pabėgėlių agentūra.
Vis dėlto M.A.Kalamas pirmadienį nurodė, kad dar reikia pastatyti tranzito centrų, be to, nebaigtas „griežtas“ galinčiųjų ir norinčiųjų grįžti į Mianmarą sąrašų tvirtinimo procesas.
„Neužbaigę šito, negalime staiga išsiųsti tų žmonių. Šis darbas tęsiamas“, – sakė jis.
M.A.Kalamas nenurodė, kada galėtų prasidėti pabėgėlių perkėlimas. Jo teigimu, jau numatytos dvi vietos pasienyje, kur galbūt iškils tranzito centrai.
Repatriacijos susitarime numatyta, kad į Mianmarą galės sugrįžti 750 tūkst. rohinjų, pabėgusių iš Mianmaro nuo 2016-ųjų spalio, tačiau tokia teisė nesuteikiama dar apie 200 tūkst. rohinjų, pabėgusių į Bangladešą per ankstesnius kariškių ir vietos žmonių išpuolius prieš juos.
Pikti protestai
Pabėgėliai savo ruožtu protestuoja prieš perspektyvas sugrįžti į Mianmarą. Jie sako būgštaujantys, kad žiaurumų kampanija Rachinų valstijoje dar nesibaigė.
Koks Bazaro pareigūnai pirmadienį vienoje didelėje stovykloje sustabdė eitynes, kuriose rengėsi dalyvauti šimtai protestuotojų.
Pastarosiomis dienomis, prieš grįždami į Mianmarą, daugybė pabėgėlių skanduodami ir mojuodami plakatais reikalauja pilietybės ir saugumo garantijų dar iki grįžimo į Mianmarą.
Rohinjų sukilėliai savaitgalį sakė, kad repatriacijos planas įkalins šią musulmonų mažumą ilgalaikėse stovyklose, kol jų protėvių žemės tebėra užimtos.
Dauguma pabėgėlių glaudžiasi apleistose stovyklose Koks Bazaro apylinkėse, tačiau apie 6 500 rohinjų yra įstrigę „niekieno žemėje“ tarp Mianmaro ir Bangladešo sienos.
Doha prašė, kad Mianmaras priimtų tuos pabėgėlius atgal, tačiau M.A.Kalamas nurodė, kad minėtiems rohinjams netaikomas oficialus repatriacijos procesas, nes techniškai jie nėra Bangladešo teritorijoje.
