Nelaimė įvyko netoli pabėgėlių stovyklos Kutupalonge Koks Bazaro apylinkėse, kur glaudžiasi dešimtys tūkstančių rohinjų pabėgėlių iš Mianmaro.
„Galime patvirtinti, kad laukiniai drambliai nužudė du žmonės“, – naujienų agentūrai AFP sakė vietos policijos vadas Abulas Khaeris. Jis patvirtino, kad abi aukos buvo rohinjai.
Dėl Mianmaro armijos kampanijos prieš rohinjus, reagavus į jų kovotojų rugpjūčio 25 dieną surengtas atakas prieš policijos postus, iš Mianmaro Rachinų valstijos į Bangladešą per kelias savaites pabėgo per 410 tūkst. musulmonų.
Bangladeše įkurtose pabėgėlių stovyklose smarkiai trūksta vietos; naujai atvykstantys rohinjai kerta medžius ir kitus augalus, kad pasistatytų pastogių nuo lietaus.
Daugybė pabėgėlių įsikuria atviruose laukuose prie kelių, kad spėtų pasivyti sunkvežimius, atvežančius maisto produktų ir kitos būtiniausios pagalbos.
Rohinjų vyresnysis Kamalis Hossainas sakė, kad dramblių sutrypti pabėgėliai buvo neseniai atvykę į Bangladešą. Jie esą įsikūrė viename miške netoli Kutupalongo stovyklos.
„Tai įvyko ankstyvą pirmadienio rytą, kai rohinjai miegojo po polietileniniais uždangalais. Tie laukiniai drambliai mirtinai sutrypė du pagyvenusius civilius“, – sakė jis AFP.
Prašo įvesti sankcijas
Spaudimas Mianmarui pirmadienį sustiprėjo teisių gynimo organizacijai „Human Rights Watch“ (HRW) paraginus pasaulio lyderius įvesti sankcijas šios šalies kariškiams, kurie yra kaltinami dėl daugiau kaip 400 tūkst. musulmonų rohinjų išvarymo per koordinuotą „etninio valymo“ kampaniją.
HRW savo raginimą paskelbė Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai rengiantis susirinkti Niujorke. Tebesitęsianti krizė Mianmare vadinama viena skubiausių temų Asamblėjai.
Masinis rohinjų bėgimas į kaimyninį Bangladešą virto nepaprastąją humanitarine situacija. Pagalbos organizacijoms sunku teikti pagalbą kasdien atvykstantiems pabėgėliams, kurių daugiau kaip pusė yra vaikai.
Labai trūksta beveik visokio pobūdžio pagalbos; daugeliui rohinjų vienintelė galimybė pasislėpti nuo musoninių liūčių yra glaustis po plastiko atraižomis.
Mianmaro vyriausybė sekmadienį užsiminė, kad nepriims atgal visų sieną kirtusių pabėgėlių, ir apkaltino juos ryšiais su kovotojais, kurių reidai prieš policijos postus rugpjūčio mėnesį išprovokavo armijos kampaniją.
Mianmaro vyriausybė sekmadienį užsiminė, kad nepriims atgal visų sieną kirtusių pabėgėlių, ir apkaltino juos ryšiais su kovotojais, kurių reidai prieš policijos postus rugpjūčio mėnesį išprovokavo armijos kampaniją.
Bet kokie veiksmai siekiant blokuoti pabėgėlių sugrąžinimą tikriausiai papiktins Bangladešo premjerę Sheik Hasiną. Pastaroji JT Generalinėje Asamblėjoje ragins pasaulį labiau spausti Mianmarą priimti atgal rohinjus, susitelkusius lūšnose prie Bangladešo sienos.
„Human Rights Watch“ taip pat ragino sudaryti pabėgėliams sąlygas „saugiai ir savanoriškai grįžti“. Organizacija paragino vyriausybes visame pasaulyje nubausti Mianmaro armiją sankcijomis už „tebesitęsiančius žiaurius nusikaltimus“ rohinjų atžvilgiu.
Raginimai įvesti ginklų embargą
„Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ir valstybės turėtų įvesti tikslines sankcijas bei ginklų embargą Birmos (Mianmaro) kariškiams, kad baigtųsi jų vykdoma etninio valymo kampanija prieš musulmonus rohinjus“, – sakoma organizacijos pareiškime.
Ji paragino JT Generalinę Asamblėją suteikti šiai krizei prioritetą, o šalis – paskelbti kelionių draudimus, įšaldyti šiais nusikaltimais įtariamų Mianmaro karininkų turtą ir išplėsti ginklų embargą.
„Labiau tikėtina, kad Birmos aukšto rango kariniai vadai paisys tarptautinės bendrijos raginimų, jei patirs realių ekonominių pasekmių“, – sakė HRW padalinio Azijoje vadovas Johnas Siftonas.
Mianmaro vyriausybė kariškių kampaniją vadino teisėtomis priemonėmis prieš rohinjų kovotojus, kurie kaip kovojanti jėga iškilo pernai spalį.
Sekmadienį Mianmaro informacijos komitetas į Bangladešą pabėgusius žmones – daugiau kaip trečdalį rohinjų bendruomenės – apkaltino susimokius su rohinjų kovotojais – netvarkinga grupuote, ginkluota daugiausia tik primityviais ginklais.
„Tie, kas pabėgo iš kaimų, į kitą šalį iškeliavo bijodami arešto, nes dalyvavo smurtinėse atakose, – sakoma pareiškime. – Teisinė apsauga bus suteikta kaimams, kurių gyventojai nepabėgo.“
Nors pasaulis su siaubu stebėjo, kaip rutuliojasi ši pabėgėlių krizė, budistų dominuojamame Mianmare nedaug kas užjaučia rohinjus.
Smurtas per tris savaites apėmė dideles šiaurinės Rachinų valstijos dalis ir kone kasdien stovyklose Bangladeše galima matyti gaisrus kitoje sienos pusėje.
Dėl neramumų namus turėjo palikti ir 30 tūkst. Rachinų valstijos budistų bei hinduistų.
Nors pasaulis su siaubu stebėjo, kaip rutuliojasi ši pabėgėlių krizė, budistų dominuojamame Mianmare nedaug kas užjaučia rohinjus.
Daugelis budistų keikia rohinjus, neigia egzistuojant tokią tautybę ir tvirtina, kad jie yra nelegalūs imigrantai iš Bangladešo.
Praėjusią savaitę Jungtinės Tautos padėtį Mianmare pavadino „vadovėliniu etninio valymo pavyzdžiu“.
Nuo rugpjūčio pabaigos, kai prasidėjo nauja smurto prieš rohinjus banga, šimtai tūkstančių jų pabėgo į Bangladešą, kur pasakoja apie budistų gaujų ir Mianmaro karių sudegintus ištisus rohinjų kaimus bei jų išpuolius prieš civilius.
