Maždaug 100 tūkst. Bangladešo katalikų susirinko parke Dakos centre, kur sveikino atviru, specialiai pagamintu „papamobiliu“ pro minią važiavusį pontifiką ir skandavo „viva il papa“ („tegyvuoja popiežius“).
Netrukus po to, kai vėlai ketvirtadienį atvyko iš kaimyninio Mianmaro, Pranciškus paragino pasaulį imtis „ryžtingų priemonių“, kad būtų išspręsta krizė, privertusi daugiau kaip 620 tūkst. musulmonų rohinjų bėgti nuo etninių neramumų Mianmare į perpildytas stovyklas Bangladeše.
Šie jo komentarai buvo pirmas kartas nuo diplomatiškai sudėtingos kelionės pradžios, kai jis tiesiogiai paminėjo persekiojamą musulmonų rohinjų mažumą.
Mianmare jis nevartojo termino „rohinjai“, kuris kai kam šioje budistinėje valstybėje atrodo kurstytojiškas. Mianmaras nepripažįsta rohinjų kaip atskiros etninės grupės.
Saugumas per penktadienio mišias buvo smarkiai sustiprintas, nes Bangladeše padaugėjo islamo ekstremistų išpuolių prieš religines mažumas.
Saugumas per penktadienio mišias buvo smarkiai sustiprintas, nes Bangladeše padaugėjo islamo ekstremistų išpuolių prieš religines mažumas.
Musulmoniškame Bangladeše gyvena mažytė krikščionių bendruomenė, bet jos nariai gausiai dalyvavo penktadienio mišiose. Žmonės daug valandų laukė eilėje, kad patektų į parką, kur budėjo maždaug 4 tūkst. policininkų ir saugumo pajėgų narių.
Pranciškus gyrė Bangladešą, suteikusį prieglobstį rohinjams, kurie pasakoja apie siaubingus Mianmaro kariškių ir gyventojų budistų gaujų nusikaltimus, įskaitant žaginimą, padeginėjimą ir žudymą.
Popiežius paragino pasaulį suteikti „skubią materialinę pagalbą“ Bangladešui – ir taip labai tankiai apgyvendintai šaliai, kurioje ketvirtadalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, – kad būtų sprendžiami „skubūs žmogiškieji poreikiai“.
Vėliau jis pasikalbės su 16 rohinjų pabėgėlių, tarp kurių bus du vaikai ir kurie į Daką susitikti su juo atvyko iš perpildytų stovyklų pasienyje.
„Kai su juo susitiksiu, norėčiau papasakoti jam apie mūsų padėtį, apie tai, kaip Mianmaro kariškiai mus kankino, žudė, žagino mūsų moteris, apie tą persekiojimą, kurį patyrėme“, – naujienų agentūrai AFP Koks Bazare, kur įkurtos stovyklos, sakė 35 metų pabėgėlis Abul Fayazas.
„Mes norime, kad jis padėtų mums, rohinjams, gauti pilietybę, padėtų užtikrinti mūsų saugumą, padėtų mums laisvai keliauti, kur norime.
O svarbiausia – sudarytų sąlygas mums laisvai melstis, kaip meldžiasi jie (budistai)“, – sakė vyriškis.
Krikščionys sudaro mažiau nei 0,5 proc. Bangladešo gyventojų, kurių yra 160 milijonų. Bendruomenių lyderiai sako, kad kai kurie išvyko, nes darosi vis sunkiau atvirai praktikuoti savo tikėjimą.
