Šalies sostinėje Dakoje vyriausiasis teisėjas Surendra Kumaras Sinha atmetė partijos „Jamaat-e-Islami“ vadovo Miro Quashemo Ali skundą.
Toks sprendimas reiškia, kad dabar nebėra jokių teisinių kliūčių įvykdyti mirties bausmę M.Q.Ali. Specialusis tribunolas, nagrinėjantis karo nusikaltimų bylas, 2014 metų lapkritį skyrė M.Q.Ali mirties bausmę už pagrobimą, kankinimą ir žmogžudystę.
Jo advokatai antradienį sakė, kad M.Q.Ali ir jo šeima nuspręs, ar bus prašoma prezidento suteikti malonę.
Generalinis prokuroras Mahbubey Alamas teigė, kad sprendimu jie patenkinti. Mažiausiai penkiems žmonėms buvo atlikta mirties bausmė nuo 2010 metų, kai buvo sukurtas specialusis tribunolas, nagrinėjantis karo nusikaltimus.
M.Q.Ali yra partijos „Jamaat-e-Islami“ narys, atsakingas už jos politikos formavimą ir, kaip manoma, vienas iš pagrindinių partijos finansuotojų.
M.Q.Ali yra partijos „Jamaat-e-Islami“ narys, atsakingas už jos politikos formavimą ir, kaip manoma, vienas iš pagrindinių partijos finansuotojų.
Įtariamojo kaltė buvo pripažinta dėl aštuonių nusikaltimų, tarp jų dėl jauno vyro pagrobimo bei nužudymo kankinimo kameroje, už kuriuos jam buvo paskirta mirties bausmė. Be to, M.Q.Ali buvo nuteistas 72 metams kalėjimo už kitus nusikaltimus.
Partija „Jamaat-e-Islami“, atvirai agitavusi prieš nepriklausomybę, neigė esanti atsakinga už žiaurumus.
Savo pranešime partija nesutiko su antradienį paskelbtu sprendimu ir paragino trečiadienį šalyje surengti visuotinį streiką.
Bangladešo premjerė Sheikh Hasina šiuos teismo procesus pavadino smarkiai vėluojančiomis pastangomis pasiekti teisingumą dėl nusikaltimų, padarytų per prieš keturis dešimtmečius vykusį karą, kai Bangladešas siekė atsiskirti nuo Pakistano.
Bangladešas kaltina Pakistano karius, palaikytus vietinių kolaborantų, per 1971 metų karą nužudžius 3 mln. žmonių ir išprievartavus 200 tūkst. moterų.
