Pirmadienį prasidėjusioje ir beveik dvi savaites truksiančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP 29 jis taip pat pareikalavo, kad turtingesnės pasaulio šalys sumokėtų už problemą, kurią, pasak M. Yunuso, jos pačios sukėlė.
„Manau, kad tai labai žeminantis dalykas, kai tautos ateina ir prašo pinigų, kad išspręstų problemą, kurią joms sukėlė kiti“, – pareiškė Nobelio taiko premijos laureatas. – Kodėl turėtume būti traukiami čia derėtis? Jūs žinote problemą.“
Šiemet Baku vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime tikimasi susitarti, kiek besivystančioms šalims reikia lėšų, kad jos prisitaikytų prie šiltėjančios planetos, kas jas turėtų skirti.
Šis tikslas pakeis 100 mlrd. JAV dolerių (90 mlrd. eurų), kuriuos išsivysčiusios valstybės įsipareigojo nuo 2020 metų kasmet skirti padėti besivystančioms valstybėms pereiti prie švaresnės energetikos.
Ši suma pirmą kartą buvo pasiekta tik 2022 metais ir ilgą laiką buvo kritikuojama kaip akivaizdžiai nepakankama.
Tačiau besivystančios šalys reikalauja trilijonų dolerių ir prašo, kad šie pinigai būtų skiriami subsidijoms, o ne paskoloms.
Jų lyderiai įspėja įspėja, kad negavus šių lėšų joms bus sunku nustatyti ambicingus atnaujintus klimato kaitos tikslus, kuriuos valstybės turi pateikti iki kitų metų pradžios.
Nedidelė išsivysčiusių šalių grupė, kuri šiuo metu skiria lėšas, siekia, kad į paramos teikėjų grupę būtų įtrauktos ir kitos turtingos šalys bei didžiausios teršėjos, tokios kaip Kinija ir Persijos įlankos valstybės.
Tačiau Pekinas griežtai atmeta šiuos pasiūlymus.
