Dabartiniai ir buvę banko darbuotojai primygtinai teigė, kad nedarė nieko neteisėta ir neklaidino klientų.
Senatoriai buvo nusiteikę itin neigiamai, kaltino banką neetišku elgesiu, kai jis orientavosi į rizikingomis būsto paskolomis užtikrintų obligacijų kainos kritimą, nors pats pardavinėjo šiuos vertybinius popierius klientams.
Jų nuomone, „Goldman Sachs“ kaltas dėl neteisėto sudėtingų ir egzotiškų finansinių priemonių naudojimo, tai privedė prie „nuodingų“ obligacijų plitimo finansų sistemoje ir buvo viena krizės priežasčių, tuo tarpu pats bankas gavo pelno, o visa JAV ekonomika patyrė didžiulį nuostolį.
Per svarstymus senatoriai lygino bankininkus su krupjė, kuris keičia spalvas sukantis ruletei. Pakomitečio vadovas Carlas Levinas sušuko: „Ir jūs norite, kad žmonės jumis tikėtų? Aš jumis netikėčiau!“
Daug kartų buvo svarstyta, kad susirašinėdami banko darbuotojai vertybinius popierius, padengtus už didesnės rizikos paskolas įsigytu nekilnuojamuoju turtu („antrarūše hipoteka“), vadindavo šlamštu, pusdykiais.
Savo ruožtu „Goldman Sachs“ vadovas Lloydas Blankfeinas kategoriškai neigė, kad iš surinktų elektroninių laiškų matyti, jog bankas orientavosi į „antrarūšės hipotekos“ rinkos kritimą artėjant krizei. Kiti banko darbuotojai taip pat argumentuotai neigė visus tokius kaltinimus.
Drauge L.Blankfeinas primygtinai teigė, kad bankas nežinojo ir negalėjo žinoti, kas nutiks JAV būstų rinkai, kartojo, jog klientai turi teisę patys pasirinkti, į ką investuoti, ir drauge jie žinojo, kiek rizikuoja.
„The Wall Street Journal“ nuomone, bankui pavyko išvengti didelių praradimų, ginantis nuo juridinių kaltinimų, susijusių su klientų apgaudinėjimu per hipotekos vertybinių popierių struktūrizavimo sandorius. Šiuo metu „Goldman Sachse“ akcijos net kiek išaugo.
Tuo pat metu kur kas didesnių neigiamų politinių ir įvaizdžio nuostolių patyrė „Goldman Sachse“ ir visas Volstritas.
Senatoriai ir banko atstovai, regis, kalbėjo skirtingomis kalbomis, tai vėl parodė prarają tarp Volstrito ir visuomenės nuotaikų Jungtinėse Valstijose.
„Žmonės mano, kad tokie kaip jūs lošia svetimais pinigais ir kitų žmonių ateitimi. Tai ne Volstritas, tai Las Vegasas“, – sakė senatorius Markas Pryoras.
„Goldman Sachs“, mano C.Levinas, abejoja pačia Volstrito funkcija ekonomikoje, „kuri iki šiol buvo laikoma augimo lokomotyvu, orientuodamasi į Amerikos laimėjimus, o ne į jos žlugimą“.
Balandžio 16 dieną JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) padavė „Goldman Sachs“ į teismą Niujorke, kaltindama investicinį banką sukčiavimu vertybiniais popieriais. Pagrindinis kaltinimas susijęs su išvestine priemone, pavadinta „Abacus 2007–AC1“, kurią bankas struktūrizavo ir pardavė keliems investuotojams, tarp jų – bankui „IKB Deutsche Industriebank“ ir Olandijos „ABN Amro“.
Šis finansinis produktas buvo padengtas antrarūšio nekilnojamojo turto obligacijų portfeliu. Praėjus aštuoniems mėnesiams po „Abacus“ emisijos produktas smarkiai nuvertėjo: krito 99 proc. obligacijų, sudariusių hipotekos portfelį, vertė. Investavusieji į „Abacus“ iš viso prarado mažiausiai milijardą dolerių, sakoma SEC ieškinyje.
Senato pakomitetis išplėtė kaltinimus, pateiktus bankui „Goldman Sachs“. Pakomitečio narių nuomone, bankas sukčiavo sudarinėdamas sandorius ir siekdamas gauti pelno ne tik iš „Abacus 2007–AC1“, bet ir iš daugelio kitų sudėtinių finansinių priemonių.
Buvo pateiktos elektroninių laiškų kopijos, kurios, senatorių nuomone, įrodo, kad „Goldman Sachs“ labiausiai rūpinosi savo, o ne klientų interesais. „Goldman Sachse“ finansų makleris Matthew Bibury (Metjus Baiberis), atsakingas už vieno iš tokių sandorių organizavimą, viename savo laiške pavadino šių vertybinių popierių išleidimo dieną banko „negarbės diena“.
