Jungtinių Valstijų ekonomika prastesnė nei tada, kai B.Obama perėmė šalies vairą. Nors neseniai švęsto 50-mečio proga jis gavo dovaną, kurios troško labiausiai – susitarimą dėl federalinės skolos limito padidinimo, netrukus B.Obamai ir jo administracijai iš gėdos teko nuleisti akis žemėn. Pirmą kartą per beveik šimtą pastarųjų metų buvo sumažintas JAV skolinimosi reitingas, nupiešęs niūrias šalies ūkio perspektyvas. Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose vis dar didžiulis, o iš entuziastingai žadėtų įgyvendinti pažadų, įvykdytas vos vienas kitas.
Negana to, amerikiečiai per pastaruosius metus įsitikino: B.Obama, su kuriuo jie siejo tiek daug vilčių, nėra ryžtingas lyderis. Naujiems rinkimams artėjant, nuotaikos B.Obamai nebepakelia nei iš parašytų memuarų uždirbti milijonai dolerių, nei laimėtas „Grammy“ apdovanojimas už geriausią politinės kalbos įrašą, nei gauta Nobelio taikos premija. Šįsyk įkvėpti amerikiečius patikėti juo ir pačiais savimi bus nepalyginti sudėtingiau.
Sužavėjo retorika
B.Obama žadėjo iš esmės pakeisti tai, kaip Vašingtonas iki šiol vykdė politiką. Žadėjo atkreipti dėmesį į vargingai gyvenančius žmones, į jaunimą. Taip pat labai aiškiai pabrėžė skubėsiantis atitraukti Amerikos karius iš Irako. Kalbėjo apie Gvantanamo kalėjimo uždarymą. Ir visgi labiausiai jį pamėgo už retoriką rinkimų kampanijos metu.
„B.Obama nepaprastai gerai kalbėjo. Jo kalbos buvo vienos iš pačių įspūdingiausių per visą Amerikos rinkimų kampanijų istoriją. Tai paveikė daugybę žmonių, – 15min.lt sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Kęstutis Girnius. – Be to, buvo nemažai jaunimo ir kitų asmenų, maniusių, kad atėjo laikas išvysti juodaodį Jungtinių Valstijų prezidentą.“
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV prezidentas Barackas Obama |
Tačiau tamsi odos spalva nebuvo pagrindinis kriterijus, nulėmęs B.Obamos sėkmę. „Jis nekandidatavo kaip juodaodis. B.Obama save pristatė kaip politiką, kuris be visa ko yra ir juodaodis. Tai svarbus skirtumas, – aiškino TSPMI specialistas. – Be jo kalbėjimo būdo, be gebėjimo bendrauti su minia, jis nebūtų buvęs išrinktas.“
Politikos apžvalgininkai gyrė ir sumanų būsimojo prezidento rinkimų kampanijos štabą – gudriai išnaudojęs internetą jis sugebėjo surinkti šimtus milijonų dolerių paramos vien iš smulkių aukotojų, paaukodavusių po 10–15 dolerių.
Nusivylimas – didelis
Šiandien bemaž geriausiai amerikiečių nuotaikas atspindi du žodžiai: didelis nusivylimas. B.Obamos reitingai smarkiai nukritę. „Taip nutiko dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Visų pirma, Amerikos ūkis dar nėra atsigavęs. Nedarbo lygis vis dar siekia apie 9 proc. Tuo tarpu po 2,5 metų žmonėms jau neberūpi, kas sukėlė šią krizę. Jiems rūpi tik tai, kad ji nėra įveikta“, – kalbėjo K.Girnius.
Be to, yra aiškių ženklų, kad šalies ūkio būklė gali dar pablogėti. Viena iš žymiausių pasaulio reitingų agentūrų „Standard&Poor's“, nerimaudama dėl JAV biudžeto deficito augimo, sumažino šios šalies skolinimosi reitingą nuo AAA iki AA+. Tai didžiulis smūgis B.Obamos administracijai, mat skolinimosi reitingo sumažinimas Jungtinėms Valstijoms negrėsė nuo pat 1917 metų. Šis sumažinimas kartu nurodo ir niūrias artimiausių 1–1,5 metų Jungtinių Valstijų ūkio perspektyvas bei tikimybę, kad galimas ir tolesnis reitingo mažinimas.
Antroji didelio amerikiečių nusivylimo priežastis – įsitikinimas, kad B.Obama nėra ryžtingas vadovas. „Viena iš pagrindinių problemų – nesugebėjimas konstruktyviai dirbti su opozicija. B.Obama respublikonams daro pernelyg daug nuolaidų. Pradėdamas derybas, užuot nustatydamas ribas, kur jis nenusileis ir ko iš tiesų reikalaus ar ką jam svarbiausia laimėti, jis jau nuo pat pradžių yra pasiryžęs nusileisti respublikonams“, – kalbėjo TSPMI dėstytojas.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV prezidentas Barackas Obama |
Tai matydami respublikonai priverčia B.Obamą sutikti dėl didelių kompromisų, kokių jis neturėtų daryti.
Paveldėjo sunkią padėtį
Būnant objektyviems reikia prisiminti: prezidentu B.Obama tapo labai sudėtingomis sąlygomis, kai Jungtinių Valstijų ūkį kamavo giliausia krizė nuo Didžiosios Depresijos laikų. „Todėl, norėdamas atgaivinti Amerikos ekonomiką, naujasis prezidentas turėjo imtis daug nepopuliarių žingsnių. Pastangos tai padaryti nebuvo labai sėkmingos. Vėlgi, prie to nemažai prisidėjo nuolat kliudę respublikonai“, – kalbėjo K.Girnius.
Paklaustas, kodėl JAV vadovui taip nesiseka užmegzti konstruktyvaus dialogo su opozicija, politikos apžvalgininkas sakė manąs, kad pagrindinė priežastis – patirties neturėjimas. „Daugelis Amerikos prezidentų prieš tai buvo valstijų gubernatoriai. Jie jau turėjo derybinę patirtį, – aiškino TSPMI dėstytojas. – Tuo tarpu B.Obama šios patirties neturėjo. Antra, jis greičiausiai yra perdėm švelnus žmogus. Žmogus, per daug pasitikintis savo oponentų gera valia.“
Net ir derybas dėl federalinės skolos limito padidinimo K.Girnius nelinkęs nurašyti vien tik kaip B.Obamos pergalės. „Šias derybas iš dalies laimėjo ir respublikonai, nes jie buvo bemaž pasiryžę rizikuoti šalies bankrotu, žinodami, kad prezidentas neša didesnę atsakomybę. Tuo tarpu B.Obama negalėjo žaisti to paties žaidimo ir lošti „va bank“.
Sėkmės ir nesėkmės
Didžiausia B.Obamos prezidentavimo nesėkmė yra nesugebėjimas pastatyti šalies ekonomikos ant kojų ir sukurti reikalaujamų darbo vietų, kad Amerikos gyvenimo lygis būtų atstatytas. „Manau, daugelis amerikiečių yra įsitikinę, kad jų padėtis dabar yra prastesnė nei tada, kai B.Obama buvo išrinktas prezidentu. Tai yra didelė nesėkmė“, – sakė TSPMI dėstytojas. Vis dėlto, ši nesėkmė nėra vienintelė, gulinti Jungtinių Valstijų lyderiui ant sąžinės.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Barackas Obama sveikinasi su Amerikos kariais Afganistane. |
„Jis žadėjo greitesnį Amerikos karių atitraukimą iš Irako, tačiau atėjęs į valdžią faktiškai prisitaikė prie grafiko, kurį nustatė jo pirmtakas George'as W.Bushas, – JAV prezidento nesėkmes vardino K.Girnius. – Kitas didelis pralaimėjimas – nesugebėjimas uždaryti Gvantanamo kalėjimo. Tai padaryti jis buvo žadėjęs „tučtuojau“ atėjus į valdžią. Tiesa, B.Obama buvo davęs nurodymą uždaryti šią kalinimo įstaigą. Tačiau dėl įvairių teisinių kliūčių ir politinio pasipriešinimo prieštaringai vertinamas kalėjimas taip ir nebuvo uždarytas.“
Per daugiau nei dvejus metus vadovavimo Amerikai, prezidentas visgi patyrė ir keletą triumfo akimirkų. Bene svarbiausia iš jų – nauja Sveikatos apsaugos programa. „Amerika tikriausiai yra vienintelė išsivysčiusi šalis, kur septintadalis gyventojų neturi sveikatos draudimo, – kalbėjo politikos apžvalgininkas. – Siekdamas socialinio teisingumo, B.Obama buvo įsitikinęs, kad apdrausti turėtų būti beveik visi šalies gyventojai. Tai labai kontraversiškas žingsnis, kuriam buvo labai priešinamasi, tačiau jam pavyko „prastumti“ šį pasiūlymą ir tai buvo išties didelis laimėjimas.“
Kitas itin reikšmingas pasiekimas – sugebėjimas pagerinti Amerikos vardą pasaulyje. „Per paskutinius G.W.Busho prezidentavimo metus, Jungtinės Valstijos pasaulyje buvo tiesiog nemėgiamos. Jų vertinimas pasaulyje buvo labai žemas. B.Obama tai labai greitai pakeitė, – kalbėjo K.Girnius. – Vos tapus prezidentu, B.Obamai buvo įteikta Nobelio taikos premija. Nesvarbu, kad daugelis pasaulyje liko nesupratę, už ką šis apdovanojimas jam buvo įteiktas. Tai rodo, kokias viltis jis buvo sukėlęs.“
Be to, per B.Obamos prezidentavimą buvo nužudytas teroristinio tinklo „al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas, kurio Jungtinės Valstijos ieškojo dešimtį metų.
Lyginti su G.W.Bushu – sunku
Nusivylimas B.Obama tarsi de ja vu sugrąžina į paskutinius prezidento G.W.Busho antrosios kadencijos prezidentavimo metus, kai amerikiečiai taip pat buvo itin nusivylę savo lyderiu. Negana to, jau prieš kurį laiką žiniasklaidos antraštės šaukė, kad B.Obamos reitingai, jam tapus prezidentu, smuko stipriausiai palyginti su visais kitais jo pirmtakais per pastaruosius 50 metų. Ar tai reiškia, kad B.Obamos prezidentavimas laikomas tokiu pat nevykusiu, kaip ir G.W.Busho?
„Lyginti šiuos du JAV lyderius tarpusavyje – labai sudėtinga. G.W.Bushui tiesiog pasisekė – per pirmąją jo kadenciją, po rugsėjo 11 dienos teroristinių išpuolių, Amerika buvo pasiryžusi vienytis. Amerika turėjo aiškų priešą. G.W.Bushas neblogai suvienijo tautą ir ėmėsi iniciatyvos susidoroti su „al Qaeda“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas. – Be to, tuo metu Amerikos ekonomika šiek tiek augo. G.W.Bushas sumažino mokesčius. Ir, nors tai buvo neatsakingas žingsnis, iš dalies sukėlęs būsimą krizę, amerikiečiai tuo metu turėjo šiek tiek daugiau pinigų.“
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV prezidentai George'as H.W.Bushas (iš kairės), Barackas Obama ir George'as W.Bushas |
Po pirmosios G.W.Busho kadencijos, amerikiečiai buvo labai nepatenkinti karu Irake ir kai kuriais kitais dalykais. Tačiau JAV ūkis buvo stiprus, be to egzistavo bendras įsitikinimas, kad Amerika teisingai reagavo į teroristinius išpuolius. Šios priežastys padėjo G.W.Bushui išlaikyti minimalų populiarumą. „Tačiau per antrąją kadenciją jo populiarumas taip smuko, kad daug kas ėmė kalbėti, jog jis buvo vienas iš silpniausių ir prasčiausių JAV prezidentų. Pats G.W.Bushas yra pasakęs lauksiantis istorijos įvertinimo“, – kalbėjo K.Girnius.
Galimybių laimėti turi
Paklaustas, kaip vertina B.Obamos galimybes Baltuosiuose rūmuose praleisti dar vieną kadenciją, politikos apžvalgininkas sakė, kad „tai sudėtinga“. „Jo populiarumas šiuo metu yra žemas. Jungtinių Valstijų ekonominė padėtis šiek tiek prastėja. Prognozuojama, kad kai 2012 metais įvyks prezidento rinkimai, nedarbas šalyje sieks daugiau nei 9 proc.“, – kalbėjo TSPMI dėstytojas.
Visgi jis taip pat sakė, kad gelbėjimosi ratu B.Obamai gali tapti dvi aplinkybės. Pirmoji iš jų – daug prastesnis Respublikonų partijos kandidatas. „Pavyzdžiui, respublikonų kandidatu į prezidentus taptų koks nors radikalas, kuris daugeliui rinkėjų būtų atgrasus“, – aiškino K.Girnius.
Antrąją aplinkybę atskleidė neseniai vykdytos visuomenės apklausos, rodančios, kad nemažai amerikiečių už dabartinį valdžios neveiksmingumą labiau atsakinga laiko Respublikonų partiją. „Taigi, nors galimybė B.Obamai būti išrinktam antrai kadencijai yra sudėtinga, vis dėlto ji egzistuoja.
Tačiau kitais metais įvyksiančius rinkimus jis laimėtų ne tiek dėl asmeninių priežasčių, t. y., kaip antai per pirmuosius rinkimus, kai žmonės už jį balsavo kaip už naujos politikos ir naujų vilčių įkūnijimą. Jis greičiau laimėtų dėl to, kad rinkėjai balsuos prieš Respublikonų partiją. Anksčiau B.Obama buvo vilčių nešėjas, dabar jis būtų tiesiog mažiausiai bloga alternatyva“, – įsitikinęs K.Girnius.
Pasitikėjimas – rekordinėse žemumose
▪ Į Baltuosius rūmus B.Obama įžengė turėdamas 78 proc. amerikiečių pasitikėjimą.
▪ Praėjusį trečiadienį paviešinti „Rasmussen Reports“ apklausų duomenys atskleidė, kad bent iš dalies prezidento veiklai pritaria 43 proc. rinkėjų. Tai žemiausia statistika per pastaruosius penkis mėnesius. 56 proc. tuo tarpu teigė bent iš dalies nepritariantys B.Obamos veiksmams.
▪ 21 proc. apklaustų Amerikos rinkėjų sakė stipriai remiantys B.Obamą, kaip prezidentą. Tuo tarpu 42 proc. atsakė neremiantys jo, kaip prezidento.
▪ „Rasmussen Reports“ duomenimis, 74 proc. Amerikos rinkėjų įsitikinę, kad šalies ekonominė situacija prastėja. Pasitikėjimas šalies ekonomika – žemiausias nuo 2009 metų kovo 12 dienos ir netrukus gali pasiekti žemiausią lygį, egzistavusį po rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių.
▪ Vos 13 proc. apklaustųjų teigė maną, kad situacija darbo rinkoje geresnė, nei prieš metus, kai tuo tarpu 50 proc. apklaustųjų sakė, kad ji – prastesnė.
▪ Ekonomistams svarstant, ar Jungtinės Valstijos įžengs į dar vieną recesiją, didžioji dalis apklaustų amerikiečių išreiškė įsitikinimą, kad iš recesijos šalis net nebuvo išsikapanojusi.
