Savo plačioje kalboje, kurioje jis taip pat prisiminė kruviną karą, tapusį esminiu momentu abiejų šalių istorijoje, ir pateikė ateities santykių viziją, B.Obama sakė, kad „užtikrinti teises nėra grėsmė stabilumui“.
Vietnamas negailestingai malšina protestus, kalina disidentus, draudžia profesines sąjungas ir kontroliuoja vietos žiniasklaidą.
Tačiau JAV lyderis tikino, kad žmogaus teisių laikymasis „iš tikrųjų didina stabilumą ir yra pažangos pamatas“, sakydamas kalbą sausakimšoje salėje Hanojuje, kurioje taip pat buvo Komunistų partijos pareigūnų.
B.Obama Vietname lankosi pirmąjį kartą ir yra trečiasis pareigas einantis JAV prezidentas, atvykęs į šią šalį nuo Vietnamo karo pabaigos 1975 metais. Tiesioginis JAV dalyvavimas tame konflikte baigėsi 1973-aisiais.
Prezidentas uždavė naują toną abiejų buvusių karo laikų priešininkių santykiuose, paskelbęs, kad JAV atšaukia Hanojui dešimtmečius taikytą ginklų prekybos embargą, taip pat sieks glaudesnių dvišalių prekybos ryšių. Kita vertus, jis vengė spausti Vietnamo pareigūnus dėl žmogaus teisių.
Šalyje, kurioje valstybės kontrolė išlieka visaapimanti, pareigūnai neleido kai kuriems aktyvistams susitikti su JAV lyderiu.
„Vietnamas elgsis kitaip negu Jungtinės Valstijos“, – pažymėjo B.Obama.
„Tačiau tai yra esminiai principai, dėl kurių mes visi turime dirbti ir gerinti padėtį“, – pridūrė jis, ypač pabrėždamas laisvos žiniasklaidos svarbą.
Jo kalba, papildyta pašmaikštavimais ir sugretinimais su Vietnamo kultūra bei istorija, buvo sutikta šiltais plojimais didžiuliuose Nacionaliniuose suvažiavimų rūmuose.
Anksčiau B.Obama susitiko su pilietinės visuomenės lyderiais, tarp kurių buvo ilgą laiką persekiotų vyriausybės kritikų.
Tačiau šalyje, kurioje valstybės kontrolė išlieka visaapimanti, pareigūnai neleido kai kuriems aktyvistams susitikti su JAV lyderiu.
B.Obamos administracija sakė, kad šis vizitas yra galimybė pagerinti ryšius su Vietnamu – sparčiai augančia šalimi, pasižyminčia jauna visuomene, kuri laikoma vienu iš svarbiausių elementų Amerikos skelbiamose pastangose sutelkti dėmesį į dalyvavimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Minios entuziastingai sveikino JAV lyderį, kur tik jis bepasirodydavo – taip pat kai jis pirmadienio vakarą užsuko į vieną restoranėlį ir užsisakė alaus bei vietnamietiškos lakštinių sriubos su kiauliena.
Prezidentas pripažino išliekantį karo šešėlį, kalbėdamas apie milijonų vietnamiečių ir beveik 60 tūkst. žuvusių amerikiečių šeimų tebejaučiamą skausmą.
Tačiau, žvelgdamas į priekį, jis taip pat sakė, kad nauji ryšiai, grindžiami bendradarbiavimu ekonomikos, švietimo ir saugumo srityse, pademonstravo, kaip valstybės gali peržengti istorines nuoskaudas ir „kartu siekti pažangos“.
Pirmadienį B.Obama taip pat paskelbė atšaukiantis nuo Šaltojo karo galiojusį draudimą tiekti ginkluotę Vietnamui, abiem šalims reiškiant susirūpinimą dėl Kinijos ekspansinės politikos ginčijamuose Pietų Kinijos jūros vandenyse.
Kinijos valstybinė žiniasklaida antradienį pasmerkė tą žingsnį, sakydama, kad jis yra nukreiptas prieš Pekiną, ir vadindama priešingus B.Obamos patikinimus labai prastu melu.
B.Obama pažadėjo Amerikos pagalbą užtikrinant, kad laivybos maršrutai liktų atviri visiems.
„Didelės valstybės neturėtų bauginti mažesnių; ginčai turėtų būti sprendžiami taikiai“, – pareiškė prezidentas, kurio žodžius palydėjo plojimai, Vietname stiprėjant nusistatymui prieš Kiniją.
Pekinas beveik visą Pietų Kinijos jūrą laiko savo teritorija ir kėlė įtūžį savo kaimynėms, įrengdamas dirbtines salas ir statydamas karinius objektus, tokius kaip aerodromai, rifuose ir salelėse.
Į dalį Pietų Kinijos jūros taip pat pretenduoja Vietnamas ir keturios kitos šalys.
Jungtinės Valstijos tame ginče oficialiai nepalaiko nei vienos šalies, bet pabrėžia, kad turi būti užtikrinta laivybos ir skrydžių laisvė, todėl neretai pasiųsdavo savo karo laivus praplaukti netoli Kinijos užimtų salų.
B.Obama sakė, kad JAV padės Hanojui įsigyti karinės įrangos, kad sustiprintų šalies pakrančių sargybos ir jūrinius pajėgumus.
