Kitą dieną po to, kai JAV ir kitos penkios galingosios šalys paskelbė susitarusios su Iranu, B.Obama sakė, kad Jungtinėms Valstijoms iškilęs „fundamentalus pasirinkimas“ – pasinaudoti galimybe taikiai išspręsti šį klausimą arba ją praleisti. Kalbėdamas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, prezidentas savo pastabas akivaizdžiai taikė Kongresui, kurio įstatymų leidėjai nusiteikę blokuoti naujosios sutarties įgyvendinimą.
Arba klausimas dėl Irano branduolinių apsiginklavimo bus išspręstas diplomatiškai, derybomis, arba jis bus išspręstas jėga, karu, – pabrėžė B.Obama.
„Arba klausimas dėl Irano branduolinių apsiginklavimo bus išspręstas diplomatiškai, derybomis, arba jis bus išspręstas jėga, karu, – pabrėžė B.Obama. – Tokie yra pasirinkimai.“
Pagal antradienį paskelbtą sutartį, Irano branduolinė programa bus smarkiai suvaržyta ir budriai stebima, Jungtinėms Valstijoms ir kitoms galingosioms šalims siekiant užkirsti šiitiškai respublikai galimybę pasigaminti atominių ginklų. Manais bus palaipsniui atšauktos Iranui paskelbtos griežtos ekonominės sankcijos, atpalaiduoti milijardai dolerių įšaldytose sąskaitose ir panaikinti suvaržymai prekybai nafta.
„Tikiuosi, kad debatai (Kongrese) bus visaverčiai – ir taip turėtų būti“, – pabrėžė B.Obama, ragindamas skeptiškai nusiteikusius įstatymų leidėjus „atminti, kokia yra alternatyva“.
Praėjus maždaug valandai po spaudos konferencijos Baltuosiuose rūmuose pradžios B.Obama paklausė, ar žurnalistai turi daugiau klausimų apie Iraną.Toks pasiteiravimas buvo labai neįprastas prezidentui, kuris retai būna linkęs taip ilgai bendrauti su žiniasklaida. B.Obama išsitraukė iš kišenės popieriaus lapą, sakydamas, kad „pasižymėjo“ pagrindinius kritikų argumentus dėl tos sutarties ir nori kiekvieną iš jų aptarti.
Demonstruodamas, kad gerai išmano šio susitarimo techninę dalį, B.Obama per spaudos konferencijos stengėsi paneigti kritikų pareiškimus, aptardamas kiekvieną sutarties punktą.
Tačiau sutarties kritikai, tarp jų Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, toliau reiškė savo nepasitenkinimą. Trečiadienį kalbėdamas savo šalies parlamente B.Netanyahu tikino, kad Izraelis nėra įpareigotas laikytis naujosios sutarties, leisdamas suprasti, kad žydų valstybė bus pasiruošusi imtis karinių veiksmų prieš Irano branduolinę programą, net jeigu sutartis būtų įgyvendinama.
„Pasiliksime teisę gintis nuo visų savo priešų, – pabrėžė B.Netanyahu. – Turime jėgą, kuri yra didelė ir galinga.“
B.Obama sakė, kad jeigu nebūtų pavykę susitarti, tarptautinių sankcijų režimas, kuris atvedė Iraną prie derybų stalo, būtų subyrėjęs.
„Be sutarties rizikuotume tolesniais karais Artimuosiuose Rytuose, o kitos Artimųjų Rytų šalys jaustų paskatą irgi pasigaminti branduolinių ginklų“, – aiškino JAV vadovas, pridūręs, kad toks scenarijus galėtų peraugti į branduolinio ginklavimosi varžybas „pavojingiausiame pasaulio regione“.
B.Obama sakė, kad Jungtinės Valstijos stengsis užsitikrinti Teherano bendradarbiavimą kitose saugumo srityse, bet pripažino, kad šiitiškos respublikos elgesys gali likti nepasikeitęs.
„Mes dėl to nesilažiname“, – pabrėžė jis.
Siekdamas nustatyti toną besivystantiems debatams, B.Obama apgailestavo, kad jo politiniai oponentai skleidžia „spekuliacijas arba klaidinančią informaciją“ apie tą sutartį. Jis reiškė viltį, kad Kongresas patvirtins naująjį dokumentą, remdamasis faktais, bet pripažino: „Mes gyvename Vašingtone, o politikai kišasi.“
Nesilažinu, kad Respublikonų partija palaikys šią sutartį, – pridūrė B.Obama.
„Nesilažinu, kad Respublikonų partija palaikys šią sutartį“, – pridūrė B.Obama.
Kalbėdamas apie pasiekimą, kuris buvo vienas iš svarbiausių jo užsienio politikoje, B.Obama stengėsi paneigti konkrečius kritikų argumentus, tokius kaip susirūpinimas, ar sankcijos iš tikrųjų galėtų būti sugrąžintos, jeigu Iranas sukčiaus. Prezidentas tikino, kad tos priemonės gali būti atnaujintos, net jeigu joms prieštarautų Rusija arba Kinija.
Jis atmetė nuogąstavimus, kad Iranas gali naudoti procedūrinį vilkinimą, kad neleistų inspektoriams tikrinti įtartinų karinių objektų, kol taptų jau per vėlu. B.Obama argumentavo, kad pasaulis turės ištisus metus, per kuriuos galėtų imtis veiksmų, kol Iranas dar nebus spėjęs pasigaminti atominių bombų.
Atsakydamas į argumentus, kad atšaukus sankcijas Iranas gaus daug papildomų lėšų terorizmui finansuoti, B.Obama aiškino, kad Teheranas jau dabar remia Libano sukarintą organizaciją „Hizbollah“ ir kitas grupuotes. Prezidentas pridūrė, kad Irano vyriausybė yra spaudžiama savo piliečių visas papildomai gautas lėšas nukreipti stringančiai šalies ekonomikai gaivinti.
B.Obama taip pat palaikė sutartyje numatytą 24 dienų laikotarpį, per kurį Iranas turi suteikti tarptautiniams inspektoriams prieigą prie savo įtartinų karinių objektų, sakydamas, kad branduolinės medžiagos „palieka pėdsakų“. Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos turi ir kitokių priemonių stebėti tiems objektams.
Jungtinių valstijų ir daugelio Vakarų šalių televizija tiesiogiai transliavo šią B.Obamos spaudos konferenciją, suvokdamos didelį visuomenės susidomėjimą diplomatiniu proveržiu. Tačiau Irano valstybinė televizija tokios galimybės nesuteikė, nors ankstesnę dieną tiesiogiai transliavo B.Obamos pranešimą apie sudarytą susitarimą.
JAV pateikė Jungtinėms Tautoms rezoliucijos projektą dėl Irano
Jungtinės Valstijos trečiadienį pateikė Jungtinėms Tautoms rezoliucijos projektą, siekdamos Saugumo Tarybos pritarimo istorinei sutarčiai, suvaržančiai Irano branduolinę programą.
Dokumento tekste prašoma oficialaus JT palaikymo sunkiai iškovotai sutarčiai, kuri buvo pasirašyta antradienį Vienoje po 18 dienų nepertraukiamų įtemptų derybų ir vainikavusią beveik dvejus metus vykusį diplomatinį procesą.
Naujoji rezoliucija taip pat pakeis septynis JT Saugumo Tarybos sankcijų paketus, paskelbtus Iranui nuo 2006 metų, nustatydama naują suvaržymų režimą.
Dabar oficialiai pateikėme šią rezoliuciją dėl Irano Saugumo Tarybai, – sakė vienas JAV diplomatas.
„Dabar oficialiai pateikėme šią rezoliuciją dėl Irano Saugumo Tarybai“, – sakė vienas JAV diplomatas.
Pagal susitarimą tarp šešių galingųjų šalių ir Irano, sankcijos bus palaipsniui atšaukiamos, kai Teheranas panaikins arba sustabdys daugelį savo branduolinės programos elementų, siekiant užtikrinti, kad šiitiška respublika nepasigamintų atominių ginklų.
Saugumo Taryba dėl rezoliucijos projekto gali balsuoti ateinantį pirmadienį arba antradienį, nurodė vienas diplomatas.
Tačiau Iranui paskelbtas Junginių Tautų embargas įprastinės ginkluotės pirkimui ir eksportui galios dar penkerius metus, o prekyba balistinėmis raketomis, kurias būtų galima apginkluoti branduolinėmis kovinėmis galvutėmis, bus draudžiama dar aštuonerius metus.
Ši rezoliucija veikiausiai bus lengvai priimta, nes penkios veto teisę turinčio nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės (Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija ir JAV) buvo tarp šalių, kurios Vienoje derėjosi dėl naujosios sutarties.
„Dėl to vyko derybos. Visos jos žino kiekvieną elementą ir juos palaikė. Nėra jokių neaiškumų“, – sakė vienas JAV pareigūnas, susipažinęs su tuo dokumentu.
Barackas Obama su Vladimiru Putinu telefonu aptarė susitarimą dėl Irano
Tuo metu JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį telefonu padėkojo Rusijos vadovui Vladimirui Putinui už jo vaidmenį sudarant susitarimą su Iranu dėl šios šalies branduolinės programos.
JAV santykiai su Rusija yra smarkiai pašliję dėl karo Ukrainoje, tačiau Maskva buvo „svarbi“ valstybių grupės, kuri vedė derybas su Iranu, narė, sakė B.Obama.
„Šalies vadovas padėkojo prezidentui Putinui už svarbų Rusijos vaidmenį šiame reikšmingame pasiekime, kuris yra beveik 20 mėnesių vykusių intensyvių derybų kulminacija“, – sakoma Baltųjų rūmų paskelbtame pareiškime.
„Lyderiai pažadėjo toliau glaudžiai koordinuoti“ veiksmus, kad tai tęstųsi, ir taip pat „išreiškė norą drauge dirbti mažinant įtampą regione, ypač Sirijoje“, pažymima pareiškime.
Apie tebesitęsiančius neramumus Ukrainoje nebuvo užsiminta.
B.Obama dukart per dvi dienas pagyrė Rusijos vaidmenį sudarant susitarimą su Iranu.
„Rusija prie to prisidėjo“, – sakė prezidentas dienraščiui „The New York Times“.
„Būsiu su jums atviras. Nebuvau tikras, ar dėl dabartinių mūsų rimtų nesutarimų su Rusija dėl Ukrainos ta pagalba nenutrūks“, – sakė jis.
